Leono Sapiegos 450 metų gimimo sukakčiai skirtas minėjimas  

Šių metų gegužės 2 d., trečiadienį, 17 val. Taikomosios dailės muziejuje rengiamas kultūros vakaras „Leonas Sapiega (1557–1633) – valstybininkas ir mecenatas“, o gegužės 4 d., penktadienį, 17 val. Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje rengiama senosios sakralinės muzikos valanda, skirta Leono Sapiegos gimimo 450 metų sukakčiai.

Gegužės 2 d. Taikomosios dailės muziejuje rengiamame kultūros vakare dalyvauja žymiausi Lietuvos specialistai, tyrinėję legendinio Lietuvos valstybininko Sapiegos veiklą ir jo epochos Lietuvos istoriją: prof. habil. dr. Stanislovas Lazutka, prof. dr. Irena Valikonytė, prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė, habil. dr. Jūratė Trilupaitienė, dr. Mindaugas Paknys ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Vakaro metu XVII a. Sapiegų albumo muzikos kūrinius atliks vargonininkas ir klavesininkas Balys Vaitkus bei grigališkojo choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ giedotojai (vadovė Živilė Stonytė).

Gegužės 4 d. Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje rengiamoje senosios sakralinės muzikos valandoje vargonininkas ir klavesininkas Balys Vaitkus bei grigališkojo choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ giedotojai (vadovė Živilė Stonytė) atliks XVII a. Sapiegų albumo bei kitus to meto Lietuvos muzikos paveldo kūrinius.

Šiais dviem renginiais Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos dailės muziejaus filialas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra, Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius bei muzikos įrašų leidykla „Semplice“ siekia paminėti vieno iškiliausių visų laikų Lietuvos valstybininkų ir kultūros mecenatų Leono Sapiegos (1557–1633) gimimo 450 metų sukaktį.

Apie Leoną Sapiegą

Sapiega, gimęs 1557 m. balandžio 4 d., buvo žymus Lietuvos politikas, diplomatas, kultūros mecenatas. Būdamas pirmuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senatoriumi – Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleriu ir didžiuoju etmonu – Sapiega itin nusipelnė senosios Lietuvos valstybės, jos teisinės ir teisminės sistemos raidai, kanceliarijos darbui, kultūros bei meno plėtotei gimstančio baroko laikais.

Jaunystėje pasižymėjęs Livonijos karo prieš Maskvą metu, vėliau Sapiega buvo vienas Lietuvos Vyriausiojo tribunolo steigimo iniciatorių, III Lietuvos Statuto rengėjas ir jo spausdinimo organizatorius, dosnus Bažnyčios, kultūros, meno, mokslo rėmėjas. Statuto rengimo darbus Sapiega vykdė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniaus Žemutinėje pilyje, prisidėjo prie šios rezidencijos remonto po 1610 m. gaisro.

Sapiegos sukaupta teisinės literatūros biblioteka jo sūnaus Kazimiero Leono Sapiegos buvo padovanota paties įsteigtam Vilniaus universiteto Teisės fakultetui.

Sapiega buvo išsilavinęs ir puikų estetinį skonį turėjęs didikas, mėgęs muziką. Jam buvo patikėta valdovo kapelos, garsėjusios visoje Europoje, priežiūra. Manoma, jog neseniai Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje rastas ir identifikuotas XVII a. muzikos albumas taip pat sietinas su Sapiega.

Vilniuje Sapiega fundavo benediktinių vienuolyną ir Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, kuri tapo jo ir jo šeimos mauzoliejumi. Jis rūpinosi ir Vilniaus katedros koplyčia, sotvėjusia šiandieninės Šv. Kazimiero koplyčios vietoje. Sapiega prisidėjo prie Šv. Kazimiero bažnyčios Vilniuje statybos ir karalaičio kulto sklaidos bei įtvirtinimo. Sapiegos politinis tapentas ir diplomatinė išmintis įamžinta Friedricho Schillerio dramoje „Demetrijus“.