Izraelis skelbia esąs vienintelė Vidurio Rytų demokratija – tarsi vakarietiškas vertybes ginanti tvirtovė, apgulta nedraugiškų kaimynų. Tačiau, kaip pastebi daugelis analitikų, pastaruoju metu Izraelio pareigūnams darosi vis sunkiau suvaldyti sparčiai radikalėjančią visuomenę. Nerimsta tiek žydų ultraortodoksai, tiek ir kraštutiniai nacionalistai, kurių požiūriai į konfliktą su palestiniečiais bei šalies ateitį dažnai sutampa bei kelia realų pavojų šalies demokratinei santvarkai.
Kaip nurodo JAV leidinys „The Christian Science Monitor“, per pastaruosius 20 metų žydų ultraortodoksų, itin griežtai besilaikančių religinių priesakų, Izraelyje padaugėjo nuo maždaug 4 iki 8 proc., o už artimiausių 50 metų jie jau gali sudaryti apie trečdalį visų šalies gyventojų. Pagrindinė priežastis – gerokai didesnis nei įprasta gimstamumas jų šeimose.
Ultraortodoksai gyvena uždaromis bendruomenėmis ir faktiškai nepalaiko ryšių su likusia visuomenės dalimi. Beveik visos jų moterys ir net 60 proc. vyrų niekur nedirba, pragyvendami vien iš valstybės socialinės paramos. Jų moterims nereikia tarnauti kariuomenėje – kaip ir didžiajai daliai vyrų, o religinės mokyklos finansuojamos biudžeto lėšomis.
Nepaisant to, priešiškas požiūris į valstybę, kurioje vis dar dominuoja sekuliarūs žydai, išlieka. Nemažai ultraortodoksų, save vadinančių haredi, jaučiasi persekiojama mažuma. Kai kurie jų netgi neslepia, kad mielai matytų Izraelį sunaikintą, nes teisę atkurti žydų valstybę esą turi tik Mesijas, o ne paprastas žmogus.
Maža to, šalies vyriausybė ir net privačios kompanijos iki šiol buvo linkusios patyliukais nusileisti nenuolankių haredi spaudimui ir taikyti jiems vis daugiau nuolaidų. Viena iš jų – leidimas ultraortodoksų tankiai gyvenamuose rajonuose taikyti lyčių segregaciją viešajame transporte. Pagal haredi papročius vyrai renkasi autobuso priekyje, o moterys privalo važiuoti galinėje dalyje. Panašiai kaip JAV iki didžiųjų pilietinių teisių judėjimo pergalių 7 ir 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais, kai „spalvotiesiems“ daugelio valstijų autobusuose buvo draudžiama sėdėti ar stovėti šalia baltųjų.
Moterų teisės ir apspjaudyta mažametė
Vienos moters sprendimas pasipriešinti mažumos diktatui Izraelyje neseniai sukėlė tikrą audrą ir gali paskatinti realias permainas. Tanya Rosenblit, įlipusi į daugiausia ultraortodoksus vežusį autobusą, atsisakė pasitraukti į transporto priemonės galinę dalį. Netrukus konfliktas persikėlė į žiniasklaidos leidinių puslapius. T. Rosenblit sulaukė grasinimų susidoroti dėl to, kad ji neva nežinanti „savo vietos“.
Vis dėlto drąsi moteris susilaukė aukščiausio rango pareigūnų paramos. Mokslo ir technologijų ministras Danielis Hershkowitzas, kuris taip pat yra ir vienos nuosaikių judėjų bendruomenės rabinas, pareikalavo, kad šalyje nedelsiant būtų įvesta įlipimo per priekines duris tvarka – esą tai padės kovoti su nederamu moterų žeminimu. Dešiniųjų pažiūrų premjeras Benjaminas Netanyahu, kaip ir šalies prezidentas Shimonas Peresas, viešai pasmerkė moterų atskirtį.
„Izraeliui tai yra reikšminga akimirka. Geroji naujiena ta, kad tiek visuomenė, tiek ir politinė sistema į visa tai reaguoja su deramu pykčiu“, – „The Christian Science Monitor“ sakė vieno tyrimų instituto analitikas Yossi Kleinas Halevi, nurodęs, kad Izraelis jau vien dėl savo geografinės padėties privalo rodyti pavyzdį, kaip reikia kovoti su religiniu fundamentalizmu, kuris esą dar būdingesnis musulmonų visuomenėms.
Praėjus vos savaitei po incidento autobuse, dar didesnį Izraelio visuomenės pasipiktinimą sukėlė pasibaisėtinas priekabiavimas prie aštuonerių metų moksleivės Naamos Margolis. Mergaitę pakeliui į mokyklą suaugę vyrai apspjaudė ir išvadino prostitute dėl to, kad ji neva buvo „nepadoriai“ apsirengusi.
Nemažai izraeliečių pastarosiomis savaitėmis bene pirmą kartą suprato, kad jų valstybei gresia panašus likimas kaip daugeliui musulmonų šalių. Vienas JAV leidinio kalbintas religingas žydas sakė esąs įsitikinęs, kad haredi ideologija nedaug tesiskiria nuo priešiškoje Izraeliui Irano Islamo Respublikoje klestinčio „chomeinizmo“. „Izraelis ir taip negali pasigirti geru įvaizdžiu, o tokie įvykiai tik įpila į ugnį dar daugiau žibalo“, – sakė jis.
Ultraortodoksai šiuo metu sudaro net apie 30 proc. okupuotame Vakarų Krante neteisėtai įsikūrusių naujakurių. Jie dažnai dalyvauja išpuoliuose prieš vietos gyventojus arabus ir patys tampa jų aukomis. Valstybė ilgą laiką kreipė mažai dėmesio į haredi pretenzijas įsikurti teritorijoje, kurioje kada nors turėtų būti paskelbta nepriklausoma Palestinos valstybė, ar netgi skatino juos, skirdami gausias subsidijas būstui įsigyti. Visa tai neabejotinai dar labiau paaštrino Izraelio ir Palestinos konfliktą, kuriame iki šiol nematyti jokių ryškesnių prošvaisčių.
Religinės dešinės ir nacionalistų vedybos
Aktyvus ultraortodoksų įsitraukimas į konfliktą dėl žemės reiškia ir tai, kad jie yra parankūs pastaraisiais metais stiprėjančių Izraelio nacionalistinių jėgų sąjungininkai. Neatsitiktinai dabartinėje Izraelio dešiniosios pakraipos koalicinėje vyriausybėje haredi palaikoma „Shas“ partija su keturiais ministrų postais atlieka svarbų vaidmenį – greta konservatyviosios „Likud“ bei nacionalistinės „Yisrael Beiteinu“.
Veiksmingas religinės dešinės bendradarbiavimas su sekuliariais nacionalistais užtikrina tai, kad Izraelis artimiausiu metu nesutiks palestiniečiams teisėtai priklausančių žemių iškeisti į taiką. Netgi priešingai, galima tikėtis tiek tolesnės nesustabdomos naujakurių gyvenviečių plėtros Vakarų Krante, tiek ir sąmoningai kurstomos konfrontacijos šalies viduje tarp žydų bei Izraelio pilietybę turinčių arabų.
Pastarieji yra didžiausia Izraelio mažuma, dažniausiai susidurianti su aršiais kaltinimais dėl lojalumo stokos. Izraelyje jau kurį laiką netyla nacionalistinio pobūdžio diskusijos apie tai, kad spartus izraeliečių arabų skaičiaus augimas (taip pat dėl didesnio už vidutinį gimstamumo) galįs iš vidaus sunaikinti „žydų valstybę“. O juk kur prasideda kalbos apie tokio pobūdžio grėsmes, anksčiau ar vėliau pasirodo ir kraštutiniai pasiūlymai, kaip apsisaugoti. Izraelio piliečiams tai turėtų būti puikiai pažįstama iš nuodugnių Holokausto studijų.
Vienas labiausiai nerimą keliančių ženklų – trečiadienį Izraelio aukščiausiojo teismo priimtas sprendimas patvirtinti diskriminacinio pobūdžio Pilietybės įstatymo pataisas, kurios užkirto kelią palestiniečiams, susituokusiems su Izraelio piliečiais, apsigyventi šioje šalyje.
Liberalus Izraelio dienraštis „Haaretz“ redakciniame straipsnyje tai apibūdino paprastai – kaip smukimą „žemyn šlaitu apartheido link“ ir „institucijos, atsakingos už pilietinių teisių apsaugą Izraelyje, vaidmens eroziją“.
Kitais žodžiais tariant, Izraelį pamažu darosi vis sunkiau vadinti demokratija. Ir tai turėtų kelti susirūpinimą ne vien Izraelio piliečiams ar okupuotų teritorijų vietiniams gyventojams, bet ir tarptautinei bendruomenei.
Rašyti komentarą