Nors lietuviai labiau mėgsta lankytis prekybos centruose negu naudotis kai kurių jų siūloma galimybe apsipirkti internetu, savo parduotuvinius reikalus dažnai sprendžia rašydami elektroninius laiškus. Ypač kai nori pasipiktinti nusipirkę nekokybišką prekę – keista, bet dažniausiai dėl to skundžiasi elektroniniu paštu žurnalistams. Galbūt prekybos centrų atstovai ne itin skubinasi atsakinėti į klientų elektroninius laiškus? Ar jie aktyviai komunikuoja su žmonėmis virtualioje erdvėje?
Vienas pagrindinių reikalavimų elektroninei parduotuvei – kuo greičiau reaguoti į pirkėjų laiškus. Tačiau ir elektronine prekyba neužsiimantys prekybos tinklai savo interneto svetainėse skelbia elektroninius paštus, kuriais yra pasiekiami. Todėl vieną dieną pabandžiau išsiaiškinti, ar tas pasiekiamumas – daugiau teorinis, ar tikras dalykas.
Peržiūrėjau penkių didžiausių Lietuvos prekybos centrų – „Maximos“, „Iki“, „Rimi“, „Norfos“, „Prismos“ – tinklalapius, ieškodama elektroninių adresų, kuriais galima kreiptis į jų atstovus kaip klientui. Tik vienas iš tinklų, „Rimi“, skelbė specialų klientų aptarnavimui skirtą el. pašto adresą. Visi kiti nurodė bendrus elektroninius adresus.
Nusprendžiau pasiteirauti informacijos apie tam tikrą paslaugą – tam, kad ją suteiktų, atsakingi prekybos centrų darbuotojai turėjo išsiaiškinti, ar ji teikiama konkrečiame sostinės rajone esančiose parduotuvėse. Pamėginsiu įsijausti į naujakurio vaidmenį – žmogaus, kuris dar nespėjo apeiti visų savo rajono prekybos centrų, bet nori išsiaiškinti, kurį iš jų rinktis patogiausia. O norimos informacijos negali pats susirasti internete.
„Noriu pasiteirauti, ar jūsų parduotuvėse, esančiose Vilniaus Žirmūnų rajone (arba ne pernelyg toli nuo jo), spaudžiamos šviežios vaisių, daržovių sultys? Kadangi man aktualu jų nusipirkti kasdien, būtų gerai iš anksto žinoti, kurioje artimiausioje parduotuvėje galima tokių sulčių rasti“, – parašiau mandagų klausimą ir visiems penkiems prekybos tinklams išsiunčiau trečiadienį 17 val. 10 min.
Jei reikalas būtų buvęs skubesnis, žinoma, skambinčiau telefonu, bet šviežių sulčių mėgėjų reikalai – ne toks jau degantis įvykis. Galų gale nė nesitikėjau, kad atsakymą gausiu taip greitai, kaip iš įprastų interneto parduotuvių.
Laukti teko ne vieną valandą, bet pirmieji atsiliepė „Maximos“ atstovai. 18 val. 56 min. sužinojau, kad šviežių sulčių galėčiau gauti Tuskulėnų g. esančioje parduotuvėje.
Gerokai nuo konkurentų atsiliko „Iki“ – maloniai padėkoję už laišką, atsakingi žmonės ketvirtadienio rytą, 8 val. 22 min., pranešė, kad sulčių turi „Iki“ (Šaltinėlis), esanti Žirmūnų gatvėje; Vilniuje šviežios sultys nespaudžiamos“. Teko kiek pasukti galvą, ar minėta parduotuvė tikrai galės pasiūlyti man sulčių, ar jos Vilniuje apskritai nespaudžiamos. Nusprendžiau pasitikslinti – atsakymas atskriejo jau po kelių minučių. Paaiškėjo, kad minėtoji „Iki“ parduotuvė į su manimi bendravusio asmens klausimą dar neatsakė – net ir praėjus porai dienų nuo jos. Tikriausiai ir tinklų atstovams ne visada pavyksta palaikyti elektroninį ryšį su atskiromis parduotuvėmis.
Vėliau valandos vis bėgo, o informacijos nedaugėjo. Galiausiai, praėjus beveik porai dienų, susumavau kuklius rezultatus – iš penkių prekybos tinklų, į kuriuos kreipiausi, atsakė tik du.
Informacinės visuomenės laikais bendravimas elektroniniu būdu – savaime suprantamas ir, pageidautina, greitas dalykas. Todėl iš smalsumo žvilgteliu, ar penki didieji prekybos centrai turi savo „profilius“ socialiniame tinkle „Facebook“ – erdvėje, kurioje galima rasti bene visą knibždančią Lietuvą.
Pasirodo, šį socialinį tinklą atradusios visos parduotuvės, bet jo galimybėmis naudojasi skirtingai. Suradus puslapį „Iki parduotuve“, tenka nusivilti: jokių įrašų, informacijos, tik viena nuotrauka su prekybos centro ženklu. „Maximos“ puslapyje virtualus gyvenimas verda: sveikinimai su šventėmis, naujų parduotuvių atidarymo nuotraukos, pranešimai apie akcijas, vienas kitas atsakymas klausimų turintiems klientams. Tiesa, elektroninis ryšių palaikymas ne visada sklandus. „Na, jei neatsakote į laiškus, tai gal čia atrašysite“, – viešai pasipiktina viena klientė ir gana greitai sulaukia atsakymo.
„Rimi“ gerbėjai gali nustebti, šio prekybos centro „profilyje“ išvydę ne informaciją apie akcijas, prekes, o keletą nuotraukų, kuriose reklamuojami balti balandžiai vestuvėms, limuzinai. Tik dar kartą paieškojus, randi nuorodą į puslapį Gaminunamie.lt, kuriame, reikia suprasti, vartotojai gali ne tik dalytis receptais, bet ir diskutuoti apie šią parduotuvę.
„Norfos“ socialiniame tinkle „Facebook“ veikia aktyviai – kasdien informuojama apie akcijas, nuolaidas, pranešama apie remontuojamas parduotuves. Tik į vartotojų skundus reaguoti niekas neskuba. Visai kitaip elgiasi „Prisma“ – virtualioje erdvėje dažniausiai skelbiantys apie naujas akcijas ar renginius, parduotuvės atstovai greitai suteikia informacijos ko nors klausiantiems ar besiskundžiantiems klientams.
Vis dėlto norintiems bendrauti su prekybos centrų atstovais elektroniniu būdu tikriausiai greičiau būtų spjauti į visą tą reikalą ir paskambinti.
Rašyti komentarą