Valstybinės ligonių kasos direktoriaus Algio Sasnausko byla perduota teismui, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jis įtariamas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi vykdant viešojo pirkimo konkursą.
„2012 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo tarnyba VLK, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai“, – pranešė STT.
LIGONINIŲ KASOS – FINANSINIŲ MACHINACIJŲ PRIEDANGA?
VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS VADOVAS – NEPAJUDINAMA UOLA
GYDYTOJAS DEGUTIS: KAS GALI PANEIGTI JAU SENIAI KLESTINČIĄ KORUPCIJĄ?
A. Sasnauskas įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba, kai jo vadovaujamos VLK organizavo ir vykdė viešąjį intelektualinės saugos paslaugų pirkimą. A. Sasnauskas kaltinamas tuo, kad, susitaręs su UAB „Gelsauga“ apsaugos ekspertu, pavedė savo pavaldiniams – VLK Informacinių technologijų departamento direktoriui, to paties departamento Informacinės sistemos eksploatavimo skyriaus vedėjui ir VLK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjui – organizuoti pirkimo procedūras taip, kad būtų sudarytos sąlygos nugalėtoju pripažinti bendrovę „Gelsauga“. Šios bendrovės darbuotojas kaltinamas dėl padėjimo piktnaudžiauti, dokumento suklastojimo. Dėl to paties kaltinama ir pati bendrovė.
Ne vienas tyrimas
Apie tai, kad VLK vadovo laukia teisiamųjų suolas, naujienų portalas Alfa.lt rašė dar praėjusių metų gruodį.
Be šio tyrimo, kuris, kaip skelbia STT, jau perduotas teismui, praėjusį gruodį teisėsaugos atstovai teigė, kad yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai, kuriuose taip pat minima milijardinį Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) valdančių VLK vadovo pavardė.
Tyrimas dėl A. Sasnausko vaidmens viename viešajame pirkime buvo pradėtas dar 2010 metų pradžioje. Dalis jo – baigta, kita dalis, kaip gruodį teigė Generalinės prokuratūros atstovai, kol kas dar tęsiasi.
„Nuo 2010 metų pradžios STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įvairių galimai padarytų nusikalstamų veikų sveikatos apsaugos srityje. Šių metų pabaigoje buvo nuspręsta, kad vieno iš epizodų – dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo – tyrimas iš esmės yra baigtas, todėl jis buvo atskirtas į naują tyrimą, apie įtarimus pranešta penkiems fiziniams ir vienam juridiniam asmeniui“, – praėjusių metų pabaigoje naujienų portalui Alfa.lt sakė Generalinės prokuratūros atstovas.
Ar bus nušalintas nuo pareigų?
2010 metų sausį ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai teisėsauga gavo duomenų, kad A. Sasnauskas galimai piktnaudžiavo tarnyba, kai ligonių kasos organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą, susijusį su intelektualinės saugos paslaugomis. STT agentai atliko kratas ir dokumentų poėmius, po kurių VLK vadovui buvo pareikšti įtarimai. Įtarimai dėl galimai nusikalstamos veikos buvo pareikšti ir bendrovės „Gelsauga“ darbuotojui.
Kai A. Sasnauskui buvo pareikšti įtarimai, sveikatos apsaugos ministru buvo liberalcentristas Algis Čaplikas, vėliau atsistatydinęs iš ministro posto ir neilgai trukus tapęs Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pavaduotoju.
A. Čaplikui pasitraukus, sveikatos apsaugos ministru tapo partijos kolega R. Šukys. Tada ir iškilo klausimas, kodėl principingumu garsėjęs tada, kai buvo vidaus reikalų ministras ar dar anksčiau, kai, būdamas Seimo nariu, dalyvavo tiriant per apkaltą nušalinto prezidento Rolando Pakso aplinkos ryšius su Rusijos verslininkais ir prieštaringos reputacijos lietuviais, dabar R. Šukys ramiai priima faktą, jog VLK, kuri valdo maždaug 4 milijardus litų PSDF lėšų (suma, kaip žinia, priklauso nuo valstybės biudžeto išgalių), vadovauja žmogus, kuriam STT yra pareiškusi įtarimus galimai piktnaudžiavus tarnyba?
STT atstovai siūlė klausimą dėl nušalinimo užduoti arba prokurorui, arba Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovui.
Tuometinis Vilniaus apygardos prokuratūros viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Gintautas Stalnionis naujienų portalui Alfa.lt sakė, kad prokuroras, kuruojantis ikiteisminį tyrimą, neprašė A. Sasnausko nušalinti nuo pareigų, nes esą tam „nebuvo pagrindo“.
Tada ir SAM atstovai tikino, jog „ministerija neturi jokios oficialios informacijos apie atliekamo tyrimo eigą, įtarimų ar kaltinimų pobūdį, taip pat nėra gavusi jokių tariamos kaltės įrodymų. Todėl nėra teisinio pagrindo VLK direktoriaus atleidimui ar laikinam nušalinimui nuo darbo, iki bus baigtas tyrimas, gautos tyrimo išvados ar kitokio pobūdžio oficiali informacija. Nušalinimo nuo pareigų klausimą Baudžiamojo kodekso tvarka gali spręsti ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas“.
Dabar, kai su A. Sasnausku susijusi byla pasiekė teismą, klausimą galima kelti dar kartą: ar gali žmogus, sėdantis į kaltinamųjų suolą, vadovauti VLK?
Naujienų portalas Alfa.lt primena, kad su A. Sasnausku susiję keli skandalai. Turbūt garsiausias iš jų – skandalas dėl PSDF milijonų, kurie buvo laikyti komerciniame banke kaip indėliai. Dėl to sveikatos apsaugos ministras R. Šukys kreipėsi į prokurorus, tyrimas kol kas nebaigtas.
Ministras pavaldinio nušalinimo nesvarsto
Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys sako teisėsaugos dėmesio sulaukusio pavaldinio nušalinimo nesvarstantis - esą sprendimą dėl to šioje situacijoje gali priimti tik teismas.
Pasak ministro R.Šukio, jam šiuo atveju nesuteikta teisė spręsti dėl VLK vadovo nušalinimo nuo pareigų.
„Dėl to, kad pasiekė byla teismą, sprendimas, ar jis gali toliau eiti pareigas, ar ne, niekaip nepasikeičia. Lygiai kaip tada, kai jam buvo pareikšti įtarimai ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, taip ir dabar, pradėjus teisminį nagrinėjimą, asmuo gali būti nušalinamas nuo pareigų tik ikiteisminio tyrimo pareigūno arba byloje kaltinimą palaikančio prokuroro teikimu teismui ir teismo nutartimi. Tokio teikimo, kiek aš žinau, nebuvo, teismo nutarties tokios nebuvo, ir tiesioginiam vadovaui, kaip šiuo atveju ministrui, teisės nušalinti asmenį nuo einamų pareigų vykdymo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, jeigu tokios nutarties nėra, įstatymai nesuteikia“, - BNS sakė R.Šukys.
Jo teigimu, A.Sasnauskas nėra politinio pasitikėjimo pareigūnas, todėl ministras jo politiškai vertinti negali.
„Jis yra karjeros valstybės tarnautojas, todėl ir tokio „pasitikiu“ ar „nepasitikiu“ šiuo atveju klausimo negali būti. Tiesioginis vadovas savo poziciją paprastai pagal įstatymą turi galimybę išreikšti kasmetinio vertinimo metu. Tokie vertinimai bus iki sausio 20 dienos (...). Tačiau tai irgi nereiškia „pasitiki“ ar „nepasitiki“, yra vertinami darbo rezultatai“, - pabrėžė R.Šukys.
Rašyti komentarą