Kursiniai ir diplominiai darbai mūsų krašte jau seniai perkami už pinigus. Pinigines atvėrę, bet neįprasto pirkinio nesulaukę „gudruoliai“ iki šiol nesiryždavo skųstis. Tačiau viena šakietė nusprendė, kad geriau užsitraukti gėdą, nei prarasti pinigus.
Už kursinį darbą tariamam jo autoriui „honoraro“ nepagailėjusi Šakių rajono 24 metų gyventoja R.G. žadėtos prekės nesulaukė. Tad savo skriaudiką sumanė įduoti policijai.
Tiesiog apgavo
Viename Griškabūdžio seniūnijos kaime gyvenanti mergina pareigūnams prisipažino, kad artėjant žiemos egzaminų sesijai susigriebė, jog pati nespės parašyti kursinio darbo. Todėl sėdo prie kompiuterio ir internete susirado asmenį, galintį tai padaryti už ją.
Elektroniniu paštu susisiekė su vyriškiu, prisistatančiu A.B., ir susitarė, kad kursinis jai kainuos 300 litų. Į „autoriaus“ nurodytą sąskaitą banke mergina pervedė avansą - 150 litų.
Abejonės, ar iš tiesų sulauks kursinio darbo, šakietę apėmė, kai po kelių dienų „autorius“ nesiteikė atsakyti į klausimą, kaip jam sekasi kūrybinis procesas. Pradėjusi domėtis, kodėl ji palikta nežinioje, mergina įsitikino, kad ne tik ji užkibo ant sukčiaus kabliuko. Taip nutiko ir dar keletui studentų, svajojusių nusipirkti kursinius darbus.
Vengia viešumo
Tyrimą dėl studentės iš Šakių rajono apgavystės pareigūnai dar tik pradėjo, todėl jo išsamiau komentuoti nepanoro. Jie tik pabrėžė, kad tai gali būti pirmas kartas Lietuvoje, kai dėl tariamų rašto darbų išdrįstama kreiptis į teisėsaugą. Nei Šakiuose, nei Marijampolės apskrityje to iki šiol dar nėra buvę. Net Vilniaus apskrities, kurioje daugiausia aukštųjų mokyklų ir labiausiai paplitusi prekyba rašto darbais, vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius LŽ tikino, kad tokių skundų čia taip pat nebuvo.
„Apgauti studentai vengia į mus kreiptis, nes nenori, kad kas nors sužinotų, jog jie norėjo kursinį ar diplominį darbą nusipirkti“, - LŽ tvirtino policijos pareigūnai.
Jiems pritarė ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis. LSS nepasiekia informacija apie apgautus studentus. „Apie tai studentai pasikalba tik tarpusavyje ar pasidalija karčia patirtimi interneto forumuose“, - sakė D.Dikšaitis.
“Verslas“ klesti
Kursinių ir diplominių darbų rašymo „verslas“ mūsų krašte šiuo metu išplėtotas gana plačiai. Internete mirgėte mirga tai bylojantys skelbimai. Kasdien pateikiama dešimtys telefonų numerių ir elektroninio pašto adresų, kuriais galima kreiptis.
Vienoje aukštojoje mokykloje socialinius mokslus studijuojanti marijampolietė Gintarė LŽ pasakojo, esą trečdalis jos kurso draugų šiai žiemos sesijai pirko kursinius darbus. „Jie aiškino patys neturintys laiko rašyti kursinių darbų, nes dirba, tad „užsisakė“ juos internetu“, - tvirtino mergina.
LŽ vakar bandė paskambinti keletu skelbiamų numerių. Beveik visi „rašytojai“, sužinoję, kad kalbasi su žiniasklaidos atstovu, nėrė į krūmus. Tik vilniečiu docentu prisistatęs vyras sutiko atskleisti šio „verslo“ paslaptis. „Nemanau, kad rašydamas kursinius ar diplominius tiems, kas to paprašo, darau ką nors bloga. Tiems studentams, kuriems pats dėstau, to tikrai nedarau. Užsakymų iš aukštosios mokyklos, kurioje dirbu, studentų apskritai nepriimu. Tik iš kitų. Kursinio parašymas kainuoja nuo 500 litų, bakalauro darbo - nuo 3 tūkst. litų. Už mažiau dirbti nesutinku, nes neapsimoka. Jei kas ima mažiau, tai gali būti, kad užsakovui pateikia jau anksčiau rašytus ir kitiems parduotus darbus“, - pasakojo docentas.
Viskas legalu?
LSS prezidentas D.Dikšaitis LŽ pripažino, kad kursinių ir diplominių darbų pirkimas ir pardavimas yra sena kaip pasaulis, bet vis neišsprendžiama problema. „Viskas vyksta tarsi pogrindyje. Niekas viešai nenori kalbėti apie rašto darbų pirkimą. Apie tai prasitaria tik dėstytojai, aukštųjų mokyklų vadovybė. Todėl nėra net jokios statistikos, rodančios, kiek šis reiškinys paplitęs“, - tvirtino jis. LSS prezidentas įsitikinęs, kad dažniausiai tokių rašto darbų autorių paslaugomis naudojasi tie studentai, kuriems svarbu ne žinios, išsilavinimas, o tik pats diplomo turėjimo faktas.
D.Dikšaičio nuomone, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad kol kas Lietuvoje kursinių ir diplominių darbų rašymas pagal užsakymą laikomas legalia paslauga ir už tai niekas nėra baudžiamas. Lieka tik moralinė atsakomybė.
Rašyti komentarą