Pernai dėl infliacijos Lietuvoje buvo kaltos kilusios pasaulinės naftos ir maisto produktų kainos. Globalus pasaulis nesitrauks nuo mūsų durų ir šiemet - jeigu žmoniją aplenks didelės stichinės nelaimės ir kariniai konfliktai Azijoje ar Afrikoje, „lietuviška“ infliacija neaugs.
Per praėjusius metus labiausiai didėjo maisto ir nealkoholinių gėrimų, transporto kainos bei būsto išlaikymo sąnaudos. Tai rodo Statistikos departamento (SD) duomenys.
SD Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva LŽ priminė, kad didžiausias prekių ir paslaugų kainų, pagal kurias skaičiuojama infliacija, šuolis buvo 2011 metų kovo ir balandžio mėnesiais - krepšelio kainos kilo po 1 proc. kas mėnesį. Metinė infliacija gegužę pasiekė 5 proc. nuo 2,9 proc. sausį.
N.Alejevos duomenimis, pernai pavasarį kainos labiausiai augo dėl brangstančių maisto produktų. O vasarą maisto kainos paprastai dėl sezoniškumo sumažėja - pasirodo naujas derlius, pinga daržovės, be to, sumažėja paklausa ne maisto prekėms, nes daugiau pinigų žmonės skiria poilsiui.
Todėl birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais krepšelio kainos mažėjo ir metinė infliacija smuktelėjo iki 4,4 procento.
Bet jau rugsėjį kainas vėl kėlė pasirodžiusios naujos drabužių ir avalynės kolekcijos bei didesnės būsto priežiūros išlaidos. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos augo visus tris rudens mėnesius.
Gruodį pagaliau užfiksuota 0,2 proc. mėnesio defliacija. Tad metinė (gruodį, palyginti su 2010 metų gruodžiu) infliacija nusirito iki 3,4 procento.
Infliacija, kaip žinoma, kas mėnesį skaičiuojama pagal 889 prekių ir paslaugų, atrinktų pagal jų vartojimo išlaidų svorį krepšelyje, kainų pokytį per metus.
Statistikė skaičiuoja, kad pernai iš maisto produktų ir gėrimų daugiausia pabrango cukrus (29,1 proc.), kakava (23 proc.), žuvys ir jų produktai (17,1 proc.), pienas ir jo produktai (10,3 proc.), kava (14,5 proc.), o labiausiai atpigo daržovės ir bulvės - 11,9 procento.
Jos duomenimis, pernai per metus daugiausia padidėjo kietojo kuro kainos gyventojams - 26,8 proc. ir šilumos energijos kainos - 18,2 procento. Daugiausia per metus pabrango šie automobilių degalai: dyzelinas - 15 proc., suskystintos automobilinės dujos - 5,4 proc. ir benzinas - 4 procentus.
Spaudė tarptautinės rinkos
Banko „Nordea Bank Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nurodo, kad Lietuvoje kainos pernai augo dėl tarptautinėse rinkose brangusių maisto ir žaliavų kainų, ši tendencija palietė ne tik Lietuvą, bet ir Latviją bei Estiją.
„Daugiausia per metus Lietuvoje padidėjo būsto išlaikymo sąnaudos - 9,4 procento. Labiausiai brango šildymas - dėl tarptautinėse rinkose padidėjusios dujų kainos, kuri susieta su naftos kaina. Lietuvoje dujos sudaro 80 proc. šildymui naudojamo kuro, 20 proc. - biokuras. Kadangi dujų kaina sudaro apie 70-80 proc. šilumos savikainos, suprantama, kodėl labiausiai brango šildymas. Aišku, brango ir elektra, ir vanduo, tačiau tai neturėjo didelės įtakos būsto išlaikymo sąnaudoms, nes augimas nebuvo spartus“, - aiškina kainų kilimo priežastis ekonomistas.
Kalbėdamas apie šiuos metus Ž.Mauricas spėja, kad artimiausią pusmetį išsilaikys dabartinio lygio šildymo kainos, nes dujų kaina susieta su naftos, o ši kol kas nekrinta.
Maisto kainos, Ž.Maurico manymu, šių metų antroje pusėje gali mažėti, nes pasaulyje pinga grūdai, kurių brangimas pernai sukėlė mėsos ir pieno kainas.
Jo pastebėjimu, vidinio infliacinio spaudimo Lietuvoje nebuvo pernai, nebus ir šiemet. Anot ekonomisto, pasigirsta kalbų, kad kainų augimą galbūt lemia tai, jog Lietuvos rinka nėra pakankamai konkurencinga. Tačiau, jo manymu, šis veiksnys infliacijai nėra lemiamas. „Apribojus įmonių, kurios tiekia šilumą, veiklą galima sutaupyti kelis procentus šilumos kainas, bet tikrai ne 10 ar 20 proc. išlaidų. Konkurencijos stoka gali lemti didesnes kainas, bet ji nedaro didelės įtakos kainų dinamikai. Ilgalaikėje perspektyvoje, norint sumažinti šilumos kainas, reikia pereiti prie biokuro arba namus renovuoti“, - dėstė ekonomistas.
Naujo kainų šuolio Ž.Mauricas nelaukia. Anot jo, šiemet infliacija Lietuvoje galėtų būti didesnė negu pernai tik tokiu atveju, jeigu Artimųjų Rytų šalyse vyktų karinis konfliktas arba prasidėtų spartus pasaulinės ekonomikos augimas ir Europai tektų su Kinija ir Indija konkuruoti dėl naftos kainų. „Kinai kainų augimo nė nejaučia, nes augant ekonomikai didėja ir jų atlyginimai“, - sakė Ž.Maricas. Tiesa, valdžia gali šiemet dar padidinti PVM mokestį, tad kainos padidėtų apie 1 procentą. „Jei to nenutiks, infliacija Lietuvoje šiemet turėtų būti 2-3 proc.“, - mano ekonomistas.
Atlyginimai įšaldyti
Banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis LŽ taip pat prognozavo, kad šiemet infliacija turi būti mažesnė negu 3 procentai. „2012 metais nebus spartaus atlyginimų augimo, artimiausius kelerius metus darbo užmokesčio kilimas atspindės produktyvumo augimą. Apskritai įmonės padidino savo efektyvumą, patobulino procesus, jos yra konkurencingesnės, gali pagaminti tą pačią produkciją už mažesnę kainą. Kol taip bus, infliacijai susidaryti prielaidų nelieka. Be to, 2011 metais įmonės gavo tokį patį pelną, kaip ir prieš krizę. Atkurtas įmonių pelningumas nesuteikia prielaidų kainų didėjimui. Be to, tie, kurie konkuruoja Europos Sąjungos (ES) šalyse, pirmąjį pusmetį susidurs su euro zonos recesija, o tokio ekonominio neapibrėžtumo kontekste paklausa bus mažesnė, nes valstybės imasi taupymo priemonių. Vartotojų pasitikėjimas euro zonoje yra kritęs, jie šiek tiek mažiau vartos, todėl eksporto galimybės mažės. Prarastą eksporto mastą kompensuoti vidaus rinkoje galima tik su panašiomis kainomis arba jas mažinant. Taigi šie veiksniai leidžia tikėtis mažesnės infliacijos“, - dėstė argumentus N.Mačiulis.
Tokios prognozės, anot ekonomisto, grindžiamos ir tuo, kad šiemet laukiama, jog naftos vidutinė kaina bus 10 proc. mažesnė nei pernai. Taip pat nesitikima maisto produktų brangimo tarptautinėse rinkose, nes po didžiųjų stichinių nelaimių pernai ir užpernai pasaulio gamintojai padidino pasėlių plotus, gamybos pajėgumus ir maisto produktų tiekimą. Antai potvyniai Tailande sunaikino 20 proc. ryžių derliaus, todėl būtent jie šiemet bus brangesni, o kitos grūdinės kultūros nebebrangs ir netgi gali pigti.
N.Mačiulis taip pat išskiria 3 kategorijas prekių, kurių brangimas pernai lėmė infliacijos dydį: transportas, maisto produktai ir būsto išlaikymo išlaidos. „Aišku, kad didesnes transporto išlaidas pernai lėmė naftos kainos. Sunku rasti vidinių veiksnių, dėl kurių šios išlaidos turėjo augti. Pernai naftos kainų šuolis iš tikrųjų buvo spartus“, - sakė N.Mačiulis.
Jis teigia, kad 2011 metais nebuvo ir kitų vidinių veiksnių kainų lygiui augti. Realus darbo užmokestis Lietuvoje nedidėjo, ir nominalus darbo užmokesčio augimas buvo mažas. Kadangi įmonėms šios sąnaudos nedidėjo, neatsirado objektyvių priežasčių produkcijos kainoms didinti. Ekonomistas primena, kad 2007-2008 metais dviženklę infliaciją Lietuvoje daug lėmė ir darbo užmokesčio didėjimas 15-20 proc., nes kartu su juo augo įmonių sąnaudos bei gaminių kainos.
Skaičiai
Statistikų teigimu, 2011 metų kainų metinį pokytį lėmė 5,5 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 9,4 proc. - būsto, vandens, elektros, dujų bei kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 4,7 proc. - transporto prekės ir paslaugos, 3,9 proc. -viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos bei 2,5 proc. atpigę drabužiai ir avalynė.
Vartojimo prekės per metus pabrango 4 proc., paslaugos - 1,5 procento.
Metų infliacija (2011 m. gruodį, palyginti su 2010-ųjų gruodžiu) Lietuvoje siekė 3,4 proc., Estijoje - 3,7 proc., Latvijoje - 4 procentus.
Rašyti komentarą