Praėjo lygiai 10 metų nuo tos dienos, kai į JAV karinę bazę Gvantanamo įlankoje Kuboje atvyko pirmieji įtariami teroristai. Nepaisant dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos rinkimų pažadų skubiai uždaryti Gvantanamo kalėjimą, nepanašu, kad artimiausiu metu tai taptų realybe. Čia iki šiol kalinamas 171 asmuo – dažnai ne tik be teismo sprendimo, bet ir jiems nepareiškus jokių oficialių kaltinimų. Iš Gvantanamo negali ištrūkti netgi nekaltais pripažinti asmenys.
Kartais tai šiek tiek primena absurdo pritvinkusį kafkišką romaną. Daugelį metų tęsiasi procesas, kuriame kaltinamiesiems niekas taip ir nepasivargina išaiškinti, kuo jie yra įtariami. Galingiausios pasaulio valstybės valia šie kaliniai yra palikti už įprastinės teisės sistemos ribų ir negali būti tikri, kada ir kodėl bus paleisti. Itin dažnai jiems tenka gintis, kad nebūtų grąžinti gimtosioms šalims, kur jų laukia nauji kankinimai, o gal ir mirtis.
Nenuostabu, kad kai kurie Gvantanamo kaliniai yra sulaukę didelio žiniasklaidos ir platesnės visuomenės dėmesio. JAV leidinys „Foreign Policy“ šio nepaprasto kalėjimo sukaktuvių proga pristatė prieštaringiausiai vertinamas Gvantanamo kalinių bylas.
Ahmedas bin Saleh bel Bacha
Šis Alžyro pilietis – buvęs profesionalus futbolininkas. 1999 metais jis pabėgo į Didžiąją Britaniją ir paprašė prieglobsčio. A. bel Bacha aiškino gimtinėje sulaukęs radikalių islamistų grasinimų susidoroti. 2001 metais vyriškis, tuo metu dirbęs viešbutyje, išvyko atostogauti į Pakistaną. Vieno kaimelio gyventojai jį sulaikė ir už atlygį perdavė JAV pajėgoms kaip teroristų tinklo „Al Qaeda“ narį.
2007 metais, po šešerius metus trukusio kalinimo, A. bel Bacha pripažintas tinkamu paleisti. Vis dėlto tikroji teisinė kova tuo metu dar tik prasidėjo. A. bel Bacha visomis įmanomomis priemonėmis siekė išvengti išdavimo Alžyrui, kur jis yra už akių nuteistas kalėti 20 metų dėl priklausymo užsienio teroristų grupei. Didžioji Britanija atsisakė jam antrą kartą suteikti prieglobstį.
Vienas nedidelis JAV Masačiusetso valstijos miestelis sutiko priglausti Gvantanamo kalinį, tačiau to neleidžia JAV įstatymai. Todėl A. bel Bacha, nors ir pripažintas nepavojingu, vis dar negali rasti sau naujų namų.
Shakeras Aameras
Saudo Arabijoje gimęs Sh. Aameras ilgą laiką gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje. Jis laisvai kalba tiek arabiškai, tiek ir angliškai, todėl yra tapęs neoficialiu Gvantanamo kalinių atstovu spaudai ir neseniai vadovavo bado streikui, kuriuo buvo siekiama pagerinti kalinimo sąlygas. Sh. Aameras, anksčiau Londone dirbęs teisinių dokumentų vertėju, yra laikomas viena geriausių Gvantanamo kalėjimo taisyklių žinovu.
Vyriškis buvo sulaikytas 2002 metais Afganistano mieste Džalalabade, kur jis atstovavo vienai labdaringai Saudo Arabijos organizacijai. Sh. Aamero teisininkai tvirtina, kad jis buvo smarkiai sumuštas jį sulaikiusių JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentų, viską stebint britų slaptosios tarnybos MI5 atstovams.
Sh. Aamerui niekada nebuvo pareikšti oficialūs kaltinimai. 2007 metais, kaip ir nemaža dalis jo likimo bendrų, jis pripažintas nepavojingu ir tinkamu paleisti. Tačiau, nepaisant Didžiosios Britanijos diplomatinio spaudimo, JAV pareigūnai iki šiol delsia jį paleisti.
Muhammadas Rahimas al-Afghani
Afganistane gimusį M. al-Afghani CŽV apibūdina kaip „tvirtą ir labai patyrusį džihadininką“. Teigiama, kad jis beveik du dešimtmečius buvo aktyvus „Al Qaeda“ narys ir vienu metu netgi ėjo paties Osamos bin Ladeno vertėjo pareigas.
Nors nekyla didesnių abejonių, kad M. al-Afghani buvo teroristų organizacijos narys, jo byloje daugiausia abejonių kelia pritaikytos tardymo priemonės. Vyriškis sulaikytas 2007 metais, praėjus beveik metams po oficialaus slaptų CŽV kalėjimų programos uždarymo, tačiau į Gvantanamo kalėjimą pervestas tik praėjus mažiausiai šešiems mėnesiams.
Teigiama, kad visą tą laiką, kurį praleido CŽV rankose, M. al-Afghani buvo kankinamas. Vienu metu jam neleido miegoti šešias paras iš eilės, grandinėmis prirakinę prie vienutės sienų ir grindų bei uždėję sauskelnes, kad nereikėtų vesti į tualetą.
Omaras Khadras
Kanados mieste Toronte gimęs 25-erių jaunuolis ypatingas dėl to, kad yra kaltinamas dėl veiksmų, kuriuos padarė būdamas nepilnametis. JAV pareigūnų neatbaidė netgi tai, kad O. Khadras tvirtino buvęs prieš savo valią giminaičių įtrauktas į „Al Qaeda“ kovą su JAV pajėgomis. Jaunuolis taip pat yra minėjęs, kad tardytojai grasino jį išprievartauti, tačiau karo teismo teisėjas atmetė teisininkų argumentą, kad tai prilygsta kankinimui.
2010 metų spalį O. Khadras oficialiai pripažino metęs granatą, kuri užmušė JAV karį, tikėdamasis, kad tai padės jam grįžti į gimtinę ir užbaigti ten sutartą 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Paradoksalu, tačiau buvęs „vaikas-karys“ iki šiol laukia, kol JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta savo parašu patvirtins, kad JAV šiaurinė kaimynė Kanada yra saugi vieta perkelti suimtus įtariamus teroristus.
Omaras Abdulajevas
Šis Tadžikistano pilietis 10-ajame dešimtmetyje pabėgo nuo gimtinėje siautusio pilietinio karo ir įsikūrė Pakistane. 2001 metais jį sulaikė šios šalies žvalgybos pareigūnai, įtardami ryšiais su „Al Qaeda“ bei radikalia grupuote „Uzbekistano islamo judėjimas“. Pats O. Abdulajevas tvirtina buvęs paprastas statybininkas, kurio vienintelė kaltė – laiku nesumokėtas kyšis.
2009 metas B. Obamos sudaryta Teisingumo departamento komisija peržiūrėjo O. Abdulajevo bylą ir nurodė diplomatams pasirengti jo išdavimui tadžikų pareigūnams. Tačiau kalinys iki šiol priešinasi repatriacijai, nurodęs, kad Dušanbės žvalgybos agentai bando jį priversti šnipinėti Tadžikistano islamistus.
Uigūrai
Visi 22 uigūrų kilmės Kinijos piliečiai, kalinti Gvantaname nuo 2002 metų, buvo pripažinti tinkamais paleisti į laisvę. Taip pat pritarta, kad jie negali grįžti į Kiniją, kur jiems grėstų kankinimai, įkalinimas ar net mirties bausmė dėl įtariamų ryšių su separatistiniu Rytų Turkestano islamo judėjimu. Galiausiai 17 uigūrų buvo perkelti gyventi į juos priimti sutinkančias šalis – Palau, Bermudus, Albaniją. Tačiau penki kaliniai užsispyrė, kad nori apsigyventi JAV.
Iš pradžių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad uigūrams galima suteikti prieglobstį JAV. Tačiau vėliau federalinis apeliacinis teismas Vašingtone liepė uigūrams pasirinkti, ar jie sutinka būti perkelti į kitas šalis, ar nori neapibrėžtam laikui pasilikti Gvantaname. Teisinė kova vis dar tęsiasi, grupei nekaltų žmonių nesugebant išeiti iš klaidaus biurokratinių taisyklių labirinto.
Mohamedou Ouldas Slahi
Mauritanijos pilietis M. Slahi teigia 10-ojo dešimtmečio pradžioje davęs priesaiką „Al Qaeda“, tačiau nutraukęs šį ryšį dar 1994 metais, prieš šiai organizacijai pradedant teroristinę kovą su JAV. Vis dėlto Rugsėjo 11-osios išpuolius tyrusi komisija nustatė, kad M. Slahi 1999 metais Vokietijoje susitiko su būsimais lėktuvų grobikais, ir šiuo pagrindu jis iki šiol laikomas Gvantanamo kalėjime.
M. Slahi ypatingas tuo, kad jis teigia po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių savo noru pasidavęs gimtosios Mauritanijos pareigūnams. Vėliau jis keletą mėnesių buvo tardomas Jordanijoje, paties kalinio teigimu, naudojant kankinimus ir seksualiai jį žeminant. Galiausiai jis perkeltas į Afganistaną, o iš ten – į Gvantanamą. Įdomu tai, kad paslaptingomis aplinkybėmis dingo CŽV atliktų tardymų įrašai, o karo prokuroras dėl įtarimų, kad buvo naudojami kankinimai, atsisakė pateikti M. Slahi oficialius kaltinimus.
2010 metais federalinis JAV teismas nurodė M. Slahi paleisti, tačiau šį sprendimą užprotestavo B. Obamos administracija, ir jo byla vėl iškeliavo į teismą. Karščiausi ginčai šiuo metu vyksta dėl to, ar nereikėtų M. Slahi pritaikyti liudytojų apsaugos programos, nes jis greičiausiai yra tapęs kitų džihadininkų taikiniu.
Fayizas al Kandari
F. al Kandari, vyriausias sūnus turtingoje Kuveito šeimoje, į Afganistaną iškeliavo 2001 metų vasarą, kai didžiąją šalies dalį dar valdė radikalus talibų judėjimas. Jo paties teigimu, pagrindinis kelionės tikslas buvo teikti pagalbą skurdaus krašto gyventojams.
Dar prieš prasidedant NATO karinei invazijai Afganistane, F. al Kandari spalio mėnesį sulaikė vakariečių sąjungininkai iš Šiaurės Aljanso ir perdavė JAV pareigūnams. Nelaimėlio teigimu, pagrindinis jį sulaikiusių asmenų motyvas buvo godumas – esą tuo metu už visus Afganistane buvusius arabų kilmės asmenis buvo siūlomas dosnus piniginis atlygis.
F. al Kandari įtariamas ketinimais materialiai paremti „Al Qaeda“ tinklą. Taip pat esą mažiausiai vienas liudininkas nurodė, kad Kuveito pilietis „buvo labai artimas Osamai bin Ladenui“.
Praėjus dešimčiai metų, F. al Kandari vis dar kalinamas Gvantaname, nepaisant to, kad jam niekada nebuvo pareikšti oficialūs kaltinimai, o JAV pareigūnai neturi jokių apčiuopiamų jo kaltės įrodymų. Jis taip pat tvirtina patyręs įvairių kankinimų, taip pat ir seksualinį pažeminimą.
Rašyti komentarą