Seime užregistruotas laikinasis Mokslo ir studijų įstatymas (13)

Antradienį Seimo posėdžių sekretoriate užregistruotas laikinasis Mokslo ir studijų įstatymas, kuriuo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą ir ištaisyti tas buvusio teisės akto vietas, kurios, kaip skelbė KT, prieštarauja Konstitucijai.

Praeitų metų gruodį prieštaraujančiu Konstitucijai KT buvo pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų – aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Taip pat KT nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio – semestro, o kas dvejus metus, irgi prieštarauja Konstitucijai.

Kaip teigiama teisės akto, kurį parengė ir užregistravo socialdemokratai, parlamentarai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Juozas Olekas, aiškinamajame rašte, laikinuoju įstatymu norima panaikinti po KT nutarimo atsiradusį teisinio reguliavimo vakuumą.

„Akivaizdu, kad tokia situacija galima tik labai trumpą laiką; įstatymų leidėjui kyla pareiga nedelsiant užpildyti susidariusį teisinio reguliavimo vakuumą, kitaip gali būti sutrikdytas valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas“, – tikina teisės akto iniciatoriai.

Pasak jų, būtina nedelsiant vykdyti KT sprendimą, kadangi KT priimti sprendimai taip pat turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, ir kuo skubiau daryti pataisas, papildymus ar pakeitimus, kad teisinio reguliavimo antikonstitucinės nuostatos būtų pakeistos Konstitucijai neprieštaraujančiu teisiniu reguliavimu.

Minėtas teisinio reguliavimo vakuumas, kaip teigiama laikinojo įstatymo aiškinamajame rašte, gali būti visiškai likviduotas tik Seimui padarius atitinkamus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus ir (arba) papildymus, paisant Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojamos aukštųjų mokyklų autonomijos, kitų Konstitucijos nuostatų.

Kitaip tariant, laikinuoju įstatymu parlamentarai siekia pertvarkyti, papildyti arba panaikinti šiuo metu galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo straipsnius, prieštaraujančius Konstitucijai, susijusius su aukštųjų mokyklų autonomijos, valdymo, priežiūros ir kontrolės reguliavimu, taip pat straipsnius, reglamentuojančius nemokamas gerai besimokančių piliečių studijas ir studijų finansavimą valstybinėse aukštosiose mokyklose.

Įsigaliojus laikinajam įstatymui, dalis studijų gyvenimo grįžtų į senas vėžes, tarp jų ir taisyklė, kad studentų mokymosi rezultatai būtų vertinami ne kas dvejus metus, o po kiekvieno semestro, tokiu būdu padidinant kiekvienam šansus pretenduoti į nemokamą mokslą.

Valdantieji neskuba

Seimo opozicija ragina valdančiuosius šaukti neeilinę Seimo sesiją, kad būtų galima kuo greičiau pakeisti Mokslo ir studijų įstatyme esančius, Konstitucijai prieštaraujančius straipsnius, tačiau taip elgtis konservatoriai nemato tikslo.

„Reikia parengti įstatymų projektą taip, kad nereikėtų po to vėl jo taisyti. Šioje vietoje aš nematau, kodėl reikėtų strimgalviais skubėti priiminėti kokius nors sprendimus. Po to vėl galime būti be pagrindo kaltinami, kad priiminėjame kokius nors sprendimus“, – raginimus kuo greičiau keisti Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus vertino A. Kubilius.

Anot premjero, KT esminių studijų reformos aspektų nepaneigė.

„Konstitucinio Teismo sprendimas iš esmės kertinių dar 2009 metų pradžioje įstatyme įtvirtintų reformos principų nepaneigia, nes esminis principas, kuris lėmė visą pertvarką, buvo galimybių atsirasti platesnei ir gilesnei konkurencijai tarp atskirų aukštųjų mokyklų sudarymas, įvedus vadinamąjį studentų krepšelį ir suteikus galimybę studentams rinktis, kurią specialybę jie nori studijuoti“, – sakė premjeras.

Ministras pirmininkas patikino, jog grėsmės pačiam studijų reformos tęstinumui po KT sprendimo neiškilo. Anot jo, reikalingos tik tam tikros korekcijos.

Panašią poziciją buvo pateikęs ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Jis tikino, kad KT nutarimas nekelia grėsmės aukštojo mokslo pertvarkai.

„Aukštojo mokslo pertvarkai grėsmės aš nematau, tęstinumui visos prielaidos yra“, – teigė ministras.

Jo įsitikinimu, Mokslo ir studijų įstatymo rengėjai vadovavosi nuostata, kad konstitucinės doktrinos taikymas yra paliekamas įstatymų leidėjui.

„Išsivysčiusiose šalyse niekam nekyla klausimų, ar čia (išorinės tarybos) yra intervencija į autonomiją“, – yra sakęs G. Steponavičius.