Nukentėjusieji per eismo įvykius vis dažniau siekia prisiteisti ne tik turtinę, bet ir moralinę žalą. Už patirtus dvasinius išgyvenimus jie prašo net milijonų, bet realybėje dažniausiai lieka be nieko.
Lietuvoje tapo įprasta po eismo įvykio prašyti iš kaltininko atlyginti ne tik materialinius nuostolius, bet ir neturtinę žalą. Avarijos aukos eismo dalyviai ar jų artimieji reikalauja įvairiausių sumų - nuo kelių šimtų iki keleto milijonų litų. Paprastai brangiausiai moralinė žala vertinama įvykus tragiškoms nelaimėms ar eismo įvykiams, sukėlusiems didelį rezonansą visuomenėje.
Tačiau išsireikalauti iš tokių avarijų kaltininkų atlyginti moralinę žalą - bergždžias reikalas. Kaltinamųjų kišenėse dažnai švilpauja vėjai, tad net antstoliai bejėgiai įvykdyti teisingumą.
Ant pečių - beveik milijonas
Beveik prieš puspenktų metų Aleksandrijoje girtas 3 vaikus mirtinai suvažinėjęs buvęs policininkas Saulius Paulikas moralinę žalą žuvusiųjų tėvams bus priverstas mokėti visą gyvenimą. Jį teismas aukų artimiesiems įpareigojo atlyginti 900 tūkst. litų žalą. Tačiau šiuo metu pataisos namuose kalintis nuteistasis mokėti neskuba ir, atrodo, artimiausiu metu to daryti neketina. Tiesa, net jei išėjęs į laisvę S.Paulikas įsidarbintų ir sąžiningai kas mėnesį mokėtų po 1000 litų, prireiktų net 75 metų, kad jis iki paskutinio cento atsiskaitytų su nukentėjusiaisiais.
Nors nuo tragedijos prabėgo keleri metai, artimieji pinigų iš avarijos kaltininko nesulaukia iki šiol. „Nežinau, gal 20 litų ir sumokėjo, nesidomėjau, bet aišku, kad tokių pinigų, kuriuos jam priteisė teismas, jis niekada neišmokės. Tiesa sakant, jokie pinigai vaikų mums nesugrąžins, tiesiog norime, kad būtų vykdomas bent šioks toks teisingumas. Tegul S.Paulikas žino, kad prievolė atlyginti tokią didelę žalą lydės jį visą gyvenimą“, - LŽ sakė avarijoje žuvusio anūko iki šiol gedinti Stanislava Bučkuvienė.
Brangios turto paieškos
Moteris nesitiki, kad avarijos kaltininkas tokius pinigus kada nors uždirbs, juolab kad savo vardu jis neturi jokio vertingesnio turto. Anot S.Bučkuvienės, net ir automobilis, kuriuo jis sutraiškė vaikus, buvo registruotas motinos vardu.
Žuvusiojo mažamečio močiutei labiausiai gaila, kad šioje situacijoje jie palikti likimo valiai. Mat moralinę kompensaciją iš tragedijos kaltininko nukentėjusieji privalo išsiieškoti savo lėšomis. „Turtą išieškoti galima tik per antstolius, tačiau tai brangiai kainuoja. Kartą aiškinomės, kiek atsieitų mėginimas išieškoti iš S.Pauliko nors mažą dalį priteistos kompensacijos. Atsakė, kad po 2 tūkst. litų kiekvienam - tik tada jie pradės išieškojimo procesą. Apmaudu, jog kelių litų skolą turintį žmogų antstoliai smaugia nedelsdami, o čia trys vaikai užmušti ir nieko negalima padaryti“, - piktinosi S.Bučkuvienė.
Netiki teisingumu
Tris mažamečius pražudžiusio policininko atvejis dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra vienetinis. Beveik prieš 5 metus 6 žmones eismo įvykyje pražudęs ir už tai 8 metams nuteistas Artūras Klumbys aukų artimiesiems taip pat įpareigotas sumokėti nemenką sumą - 440 tūkst. litų. Tačiau nukentėjusieji šių pinigų iki šiol nesulaukė. Tiesa, A.Klumbys po tragedijos pervedė aukų artimiesiems kelis tūkstančius litų, bet vėliau jaunuolio geranoriškumas baigėsi.
Sesers ir jos šeimos per šią kraupią avariją netekęs Artūras Zaiko LŽ patvirtino, kad eismo įvykio kaltininkas seniai nustojo mokėti priteistą žalą, be to, jis abejoja, ar išėjęs į laisvę ir susiradęs darbą A.Klumbys skubės atlyginti moralinius nuostolius.
„Pinigai gedulo nesumažins, bet ta suma turėtų priversti jį bent susimąstyti. Kita vertus, nemanau, kad teisingumas šiuo atveju triumfuos - na, išeis jis į laisvę, išvažiuos kur nors į užsienį, sėkmingai įsidarbins, o pinigų vis tiek nemokės, nes Lietuvoje atitinkamos institucijos nematys jo uždarbio ir negalės priversti atlyginti žalą“, - kalbėjo A.Zaiko. Daugiau>>
Rašyti komentarą