Sostinės vadovų sudarytos specialistų darbo grupės, kurios aiškinosi, kodėl ženkliai išaugo už praėjusių metų lapkričio mėnesį sostinės gyventojus pasiekusios sąskaitos už šildymą, patvirtino Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) paskelbtas išvadas – nustatyta, kad sąskaitos už šildymą buvo išrašomos ne už 30, o už vidutiniškai už 33 dienas. Ekspertai taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto gyventojai didesnes sąskaitas galėjo gauti ir „dėl nekorektiško karšto vandens deklaravimo“.
„Vidutinis atskaitomasis laikotarpis pernai lapkritį siekė 33 dienas. 2010 m. šis dydis siekė 30,1 dienos“, – spaudos konferencijos metu sakė specialistų grupėje dirbęs Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius.
Anot jo, viena iš priežasčių, kodėl išaugo sąskaitos už šildymą, yra dalis sostinės namų nekorektiškas karšto vandens deklaravimas.
„Šilumos padidėjimo šildymo poreikiams iš esmės nebuvo. Didžioji dalis pastatų šilumos sunaudojo pernai lapkritį daugmaž tiek pat, kiek ir 2010 m. lapkritį“, – pabrėžė V. Lukoševičius.
Pasak V. Lukoševičiaus, minėtų namų šilumos suvartojimo padidėjimo, kuris siekia beveik 30 procentų, lyginant su 2010 metų lapkričiu, priežastis galėtų atskleisti individualūs tyrimai, kuriuos turėtų vykdyti VEI.
„Tai yra grupė probleminių pastatų, kuriuose reikėtų atlikti individualų tyrimą, ieškoti tikslesnių šilumos suvartojimo padidėjimo priežasčių“, – pabrėžė specialistas.
Anot jo, dalis „probleminių namų“ yra naujos statybos, kuriuose gyventojų galėjo padaugėti, tačiau, pasak V. Lukoševičiaus, tai nėra tikslus spėjimas, kodėl išaugo jų šilumos suvartojimas.
Pavasarį sąskaitos sumenks?
Sostinės vadovas Artūras Zuokas pabrėžė, kad sąskaitos už šildymą Vilniuje galėtų būti mažesnės, jeigu ne kompensacija už šilumą arba vadinamasis „Imbraso mokestis“. Pastarasis yra įtrauktas į sąskaitas kaip skola.
A. Zuokas tvirtino, kad, jeigu ne ši skola, šilumos tarifas Vilniuje nesiektų 24 ct/kWh ir būtų vienas mažiausių šalyje.
„Nuo šio pavasario šilumos kaina Vilniaus mieste mažės 7 proc. Aišku, nevertinant gamtinių dujų kainų pokyčio“, – šilumos kainos sostinėje pokyčius, nustojus galioti „Imbraso mokesčiui“, prognozavo meras.
Pasak A. Zuoko, Vyriausybė per mažai skiria dėmesio biokuro sektoriaus plėtrai bei namų renovacijai.
Paaiškinti negali
Negana to, anot sostinės vicemero Romo Adomavičiaus, iš viso buvo tirti 6609 namai. Pasak jo, didžiojoje dalyje pastatų šilumos suvartojimas arba neviršijant normų, arba dėl klaidingos apskaitos, karštam vandeniui paruoštą šilumą deklaruojant kaip šilumą namo šildymui, tačiau 507 surinktų duomenų paaiškinti savivaldybės ekspertai nesugebėjo.
VEI nustatė, kad sostinėje išaugti sąskaitos už šildymą galėjo ir dėl netinkamai atlikto šilumos punktų perdavimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės pasamdyti specialistai to nepatvirtino.
„Tikrinant šilumos punktų perdavimo naujiems prižiūrėtojams tvarką, nenustatyta, kad galėjo būti problemų, nes nemaža dalis naujų prižiūrėtojų nesikeitė“, – pasakojo specialistas.
Alfa.lt primena, kad Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) nustatė, jog sostinei šilumą tiekianti „Vilniaus energija“ neteisingai formavo sąskaitas, todėl sostinės gyventojai praeitų metų lapkritį (30 dienų) už šildymą mokėjo tiek, kiek reikėtų mokėti už ilgesnį laikotarpį, tai yra 31, 32 ir daugiau dienų.
Be to, buvo nustatyta, kad „Vilniaus energija“, sąskaitose nurodydama mokamą kompensaciją, taip pat pažeidė taisyklėse nustatytą sąskaitų formą. Ši perteklinė informacija, pasak VEI, galėjo suklaidinti vartotoją.
VEI minėjo, kad dėl galimai nesąžiningos ir neteisėtos „Vilniaus energijos“ veiklos žada kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Generalinę prokuratūrą bei Konkurencijos tarybą.
Situaciją tirs ir Vyriausybė
Pirmadienį ministras pirmininkas Andrius Kubilius patikino, kad jau artimiausiu metu Vyriausybė nutars, kaip „atitinkamos“ žinybos turėtų reaguoti į Vilniaus šilumos tiekėjo „Vilniaus energijos“ padarytus nusižengimus, dėl kurių smarkiai išaugo sostinės gyventojų sąskaitos už šildymą.
„Mums tas klausimas yra labai svarbus, bet nenorėčiau dabar daugiau komentuoti, nes kaip tik artimiausiu metu rengsime papildomus pasitarimus, kur bandysime aiškintis, kokių veiksmų galėtų imtis atitinkamos žinybos, kad vartotojai jaustų, jog yra ginami dėl galimai neteisėtų monopolininkų veiksmų“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo į klausimą, ką ruošiasi daryti ministrų kabinetas po to, kai VEI nustatė, jog „Vilniaus energija“, klaidindama vartotojus, jiems pateikė didesnes negu turėjo būti sąskaitas už šildymą, atsakė A. Kubilius.
Premjeras A. Kubilius anksčiau buvo ne kartą sakęs, jog didžiausia atsakomybės dalis dėl padidėjusių kainų už šildymą sostinėje krenta ant Vilniaus miesto savivaldybės pečių.
Sąskaitos už gruodį bus mažesnės?
Vilniaus šilumos tiekėjas „Vilniaus energija“ tikino, kad sostinės gyventojams išsiųstos gruodžio mėnesio sąskaitos už šildymą bus mažesnės nei prieš metus.
Anot „Vilniaus energijos“, šilumos kaina Vilniuje per metus padidėjo nuo 21,1 iki 26,35 ct/kWh be PVM, mažesnes sąskaitas lėmė šiltesni orai.
Vidutinė gruodžio oro temperatūra sostinėje buvo 1,2 laipsnio šilumos, o 2010-ųjų gruodį – 7,6 laipsnio šalčio.
„Jeigu ne drastiškai per metus brangusios dujos, kurios augino šilumos kainą, vilniečių sąskaitos už gruodį suvartotą šilumą būtų buvusios dar mažesnės“, – tikino „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Gamtinės dujos šilumos tiekimo įmonėms 2011 gruodžio mėnesį kainavo 1914 Lt/tne su transportavimo mokesčiu, 2010-ųjų gruodį dujų kaina sudarė 1414 Lt/tne.
„Vilniaus energijos“ skaičiavimu, standartinis 53 kv. metrų ploto butas nerenovuotame senos statybos daugiabutyje 2011 metų gruodį vidutiniškai suvartojo 1006 kWh šilumos energijos, kuri kainavo 289 litus. Analogiškam butui apšildyti 2010-ųjų gruodį reikėjo vidutiniškai 1665 kWh šilumos, kuri kainavo 383 litus.
Praėjusį gruodžio mėnesį bendrovė „Vilniaus energija“ pagamino ir sostinės gyventojams patiekė 33,3 procento mažiau šilumos nei 2010-ųjų gruodį. 2011 metų gruodį „Vilniaus energija“ pagamino kiek daugiau nei 352,67 tūkst. MWh šilumos energijos. 2010-ųjų gruodį buvo pagaminta beveik 528,67 tūkst. MWh šilumos.
Rašyti komentarą