Kembridžo universiteto mokslininkas bando įrodyti, kad gyvūnai turi telepatinių sugebėjimų.
Kembridžo universiteto mokslininkas biologas, 90-ties mokslinių straipsnių ir dešimties knygų autoriuss Rupertas Sheldrake'as, išleido Didžiosios Britanijos gyvūnų mylėtojus sujaudinusią knygą „The Science Delusion: Freeing The Spirit Of Enquiry“, kurioje analizuoja gyvūnų telepatinius sugebėjimus. Šiai temai mokslininkas paskyrė visus savo tyrinėjimus. Pateikiame įdomiausias knygos ištraukas, kurios padės jums atsakyti į klausimą ar gali būti, kad Jūsų augintinis pasižymi telepatiniais sugebėjimais?
„Mano kaimynės Notingamšaire sūnus buvo jūreivis. Jis niekada nepranešdavo, kada grįš namo, nes nenorėdavo, kad mama jaudintųsi, jei jis netyčia užtruktų. Tačiau kaimynė visada žinodavo, kada grįš sūnus. Apie netrukus grįšiantį sūnų jai „pranešdavo“ šeimos katė. Ji buvo prisirišusi prie sūnaus ir likus valandai ar dviems iki jo grįžimo atsisėsdavo prie durų ir pradėdavo ilgesingai miaukti. Katė niekados neklysdavo. Kaimynė per porą valandų ne tik paruošdavo valgį, bet ir grįžtančiam sūnui paklodavo lovą.
Tai tik vienas iš daugybės mano žinomų pavyzdžių, kaip gyvūnai sugeba numatyti ateities įvykius. Tikriausiai auginantieji kates galėtų patvirtinti, kad jų katė jaučia, kada laikas apsilankyti pas veterinarą ir slepiasi iš anksto. Tačiau istorijų yra ir kur kas dramatiškesnių. Gyvūnai nujaučia, kai už tūkstančių kilometrų miršta jų šeimininkai. Pats esu užregistravęs daugiau nei 5 tūkst. tokių ir panašių atvejų.
Žinau 177 atvejus, kaip šunys, pajautę šeimininko mirtį, lodavo, cypdavo arba kaukdavo. 62 atvejus, kai panašiai elgėsi katės. Tik 32 žmonės nujautė savo gyvūnų mirtį būdami nuo jų dideliu atstumu. Gyvūnai gali perspėti žmonės apie gamtos nelaimes - žemės drebėjimus ar cunamius.
Gyvūnų telepatiniams sugebėjimams analizuoti paskyriau visą savo karjerą, surinkau daugybę mano spėjimus įrodančių faktų, pateikiau tyrimų statistik1, bet dauguma mano kolegų nesutinka su tokia nuomone. Turiu profesoriaus laipsnį JAV ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau abejose šalyse susiduriu su pašaipa ir nesupratingumu.
Mano registruoti atvejai nėra paprasti atsitiktinumai. Gyvūnai negalėjo išgirsti šeimininkų žingsnių ar automobilių burzgimo. Jie nuspėdavo apie namo grįžtančius šeimininkus likus valandai ir daugiau. Augintinių šeimininkai buvo įvairiausių profesijų žmonės: santechnikai, teisininkai, taksi vairuotojai. Net pats rengiau eksperimentus. Susipažinau su itin gera nuojauta pasižyminčiu terjeru Jaytee iš Mančesterio. Jo savininkas Pamas Smartas teigė, kad 84 proc. viso laiko jo šuo jo grįžtančio laukia žiūrėdamas pro langą.
Šuo galėjo išgirsti šeimininko žingsnius, todėl norėjau įsitikinti ir atlikau eksperimentą. Su Pamu sutarėme, kad apie savo grįžimą jis praneš iki namų likus 10 kilometrų ir grįš keisdamas transporto priemonėmis. Namuose įmontavome vaizdo kamerą, kad galėtume fiksuoti Jaytee elgesį. Rezultatai parodė, kad šuo prie lango būdavo 4 procentus laiko, kai Pamas būdavo darbe, bet šiam nusprendus grįžti namo (jis tai darė skirtingomis valandomis kiekvieną dieną), šuo prie lango praleisdavo 55 procentus viso savo laiko. Vėliau kartojau eksperimentą su skirtingų veislių šunimis.
Viename eksperimente fiksavau Rodezijos ričbeko, vardu Kane'as, elgesį. Jis teisingai nuspėdavo apie namo grįžtantį šeimininką dar anksčiau nei terjeras. Šie ir kiti mano atlikti eksperimentai patvirtino prielaidą, kad gyvūnai turi telepatinių gebėjimų, susijusių su jų šeimininkais ir ne tik...
Mano tyrinėjimai parodė, kad gyvūnai gali nujausti ir artėjančias gamtos nelaimes. Nors dauguma mokslininkų mano, kad taip atsitinka, nes gyvūnai anksčiau nei žmonės pajaučia žemės drebėjimą ar kitus pokyčius, aš manau, kad jie tiesiog gali numatyti ateities įvykius.
2004 metais gruodžio 26 dieną Azijos cunamį pirmieji numatė gyvūnai. Kaip pasakojo liudininkas Bangas Koey'us, jo šuo pusantros valandos iki cunamio žiūrėjo į vandenyną pastatęs ausis. Vėliau jis nubėgo ant kalno. Šunį nusivijęs šeimininkas liko gyvas.
Kai kurie gyvūnai net sugeba numatyti žmonių sukeltas katastrofas. Per Antrą pasaulinį karą daugybė šeimų vadovavosi gyvūnų nuojauta, kuri dažnai nemeluodavo. Apie artėjantį antskrydį gyvūnai pranešdavo anksčiau nei sirenos.
Nuo 7-ojo dešimtmečio Kinijoje priimtas įstatymas, įpareigojantis pranešti apie keistą gyvūno elgesį vietovėse, kuriuose dažni žemės drebėjimai. Užregistruoti keli atvejai, kai buvo evakuota dešimtys tūkstančių žmonių atsižvelgiant į gyvūnų elgesį ir taip išgelbėta daugybė gyvybių. Kinijos tarnybos, kurios atsakingos už žemės drebėjimų numatymą, analizuoja turimus duomenis apie vietovę, iš kurios gauti pranešimai apie keistą gyvūnų elgesį. Pranešimus jie žymisi žemėlapiuose ir net neturėdami pakankamai įrodymų, bet daug pranešimų, įspėja žmones.“
Rašyti komentarą