Metro statybos Vilniuje kainuotų brangiau nei tramvajaus, tačiau dėl mažų eksploatavimo išlaidų bei visuomenei teikiamos naudos atsipirktų per keletą metų, atlikusi galimybių studiją nustatė 27 ekspertų grupė. Visuomeninės organizacijos „Metro sąjūdis“ nariai mano, kad įveikus politines kliūtis bei projektavimo ir statybų subtilybes, pirmąją metro liniją Vilniuje galima būtų atidaryti po 15 metų.
Ekspertai rėmėsi Vilniaus miesto bendruoju planu bei tramvajaus statybų galimybių studija. Anot „Metro sąjūdžio“ nario Juozo Zykaus, Vilniaus savivaldybėje parengta studija įrodo, kad tramvajus Vilniuje nenaudingas.
„Jie patys savo darbe įrodė, kad tas tramvajus yra labai abejotinas ir suteiks ne naudos, bet bėdos. Jis sulėtins greitį, užims dalį gatvių. O kam bloginti situaciją, kai ji ir taip bloga? Mūsų pagrindinis principas buvo, kad projektas nepakenktų jau dabar esančiam transportui ir kuo labiau pagreitintų susisiekimą su miesto centru – pastačius metro iš miegamųjų rajonų į centrą žmogus nukeliautų daugiausiai per 10 min.“, – pristatė ekspertų studiją J. Zykus.
Projekte numatytos trys metro linijos: Viršuliškės–Katedros aikštė, Šeškinė–Gedimino pr.–Stotis, Pašilaičiai–Antakalnis, iš viso 20 km trasos. Vėliau būtų galima šias tris linijas sujungti žiedu, tuomet reikėtų pristatyti dar 10 km trasos.
Pagal ekspertų skaičiavimus, 1 km trasos kaina – 125 mln. litų, tik apie 2 km trasos senamiestyje kainuotų brangiau, nes tektų statyti po žeme – neiškasant paviršiaus ir išsaugant architektūrą.
Praėjusios kadencijos Vilniaus savivaldybė metro idėjos buvo atsisakiusi būtent dėl pernelyg didelės kainos. Tačiau Naujosios viešosios valdybos fondo direktorius Chorstas Klausas, atlikęs metro ekonominę studiją, kritikuoja savivaldybės parengtą tramvajaus projektą dėl to, kad jame esą apskaičiuotos tik statybų išlaidos, neįtraukiant eksploatavimo bei kitų išlaidų.
„Metro, buvo teigiama, yra negalima alternatyva dėl kainos, tačiau savivaldybė skaičiavo tik statybos kainas, o mes apskaičiavome žemės kainą, vairuotojų papildomo parengimo kainą, sunaikinamos infrastruktūros vertę, greičių skirtumus, santykį su kitomis eismo priemonėmis, komfortą, estetiką, darbų kainą, nepatogumų kainą, paveldą ir kt. Įvertinus visus veiksnius paaiškėjo, kad metro statybų kaina yra didesnė, bet ir visuomeninė nauda yra didesnė. Skirtumas atsipirks per ketverius metus“, – įsitikinęs Ch. Klausas.
Ekspertai paneigia ir, pasak jų, „sovietinius mitus“ esą Vilnius yra nepakankamai didelis miestas turėti metro linijoms ir tą, kad Vilniaus gruntas yra netinkamas požeminėms statyboms.
„Mes žiūrime į Vilnių po 30 metų, kai sostinė išties išaugs. Nepaisant emigravusiųjų į Airiją, Vilniuje gyventojų daugėja, apie 20 km aplink sostinę žemė išpirkta tikrai ne kopūstams auginti“, – juokavo J. Zykus.
Anot projekto autorių, lėšų metro statyboms Lietuva turėtų gauti iš ES fondų bei banko paskolų.
„Dabar realiausia būtų naudoti dalį pinigų iš ES fondų ir imti paskolas. Metro statyboms valstybei iš biudžeto užtenka investuoti tik 10 proc. projekto lėšų“, – tvirtino Ch. Klausas.
„Tam, kad Lietuva taptų klestinti ES valstybė, viena iš būtinų sąlygų yra išplėtota transporto infrastruktūra. Šiandien Vilniuje dėl transporto grūsčių prarandama 1, 5 mlrd. litų, o ateityje bus prarandama kur kas daugiau. Jokia atskira politinė partija ar visuomeninė organizacija, savivaldybė atskirai šios problemos išspręsti negali. Reikalingos jungtinės pareigos“, – teigė „Metro sąjūdžio narys Virginijus Daukas.
Rašyti komentarą