Jau keleri metai komercinių patalpų, pritaikytų kavinių ir restoranų veiklai, nuomą bei pardavimą išjudina tik... dažni šio verslo bankrotai - žlugusių verslininkų vieton stoja naujokai. Šiuo metu „amžina“ maitinimo veikla labiausiai tiki klaipėdiškiai - į ją investuoja ir iš „Snoro“ atgautus indėlius.
Per didelis tikėjimas galimybe lengvai uždirbti iš maitinimo veiklos išsunkia ir „išspjauna“ vienus bei įvilioja į spąstus kitus verslininkus. Ši „nuolatinio atsinaujinimo“ tendencija Vilniuje pradėjo ryškėti 2009 metų pradžioje, vėliau apėmė ir kitus miestus. Judrus verslas žadina iš snaudulio patalpų rinką, bet dėl to ir nukenčia visi šio „žaidimo“ dalyviai.
„Krizės pradžioje daug verslo bankrutavo, o patalpų savininkai, ieškodami naujų nuomininkų, mažino kainas. Tai buvo patogi proga ir pagunda pradėti verslą tiems, kurie svajojo apie nuosavą kavinę arba restoraną“, - LŽ pasakojo nekilnojamojo turto (NT) UAB „Edomus“ agentas Ignas Bakėjus.
Jo manymu, pažvelgęs į kainas valgiaraštyje ne vienas pradedantis verslininkas puola gretinti, kiek kavinėje pakyla maisto kainos, palyginti su tomis, kuriomis mokama parduotuvėse, ir taip atranda lengvo verslo iliuziją. Į ją vienas po kito žengia naujokai ir skęsta nusivylusieji, o paskui - viskas kartojasi. Būtent ši nuolatinė kaita, galima sakyti, ir neleidžia apsnūsti šios srities nekilnojamojo turto rinkai.
Nemalonumai visiems
NT tarpininkai džiaugiasi, kad per pastaruosius porą metų pagyvėjo maitinimo įstaigoms pritaikytų patalpų pardavimas ir nuoma. Užsiimantiems tokių patalpų realizavimu veiklos netrūksta. Tačiau, kaip ir kiekviename versle, visi medaliai turi dvi puses.
Mat nesėkmingi maitinimo šakos verslininkai, priversti bankrutuoti, paprastai nesumoka už patalpų nuomą, todėl patalpų nuomotojas patiria nuostolių ir dairosi naujo nuomininko. Patogiausia tai daryti padedant NT tarpininkui. Bet nenorėdamas antrą kartą nusvilti, nuomotojas nebūtinai kreipiasi į tą patį tarpininką, kuris surado apvylusį nuomininką. Taigi bankrutavusi maitinimo įstaiga - tai ir NT tarpininko galvos skausmas.
„Siekdami kiek įmanoma sumažinti riziką, per pastaruosius keliolika metų sukūrėme savo duomenų banką ir, atsiradus naujam patalpų siūlymui, pirmiausia domimės, ar jų neieško verslininkai, turintys didesnę patirtį ir jau valdantys kavinių tinklus“, - mažą verslo gudrybę atskleidžia NT agentas. Jo teigimu, dabar sostinėje dėl patalpų strategiškai patogioje vietoje neretai susitariama vos jas pasiūlius.
Tinka ne bet kas
Patalpos, skirtos maitinimo įstaigai įrengti, išsiskiria daugybe subtilumų, kurie ne tokie svarbūs kitos paskirties patalpoms.
NT tarpininkai svarbiausiais pranašumais kavinės ar restorano įsikūrimo vietai laiko didelį praeivių srautą, kaimynystėje veikiančių biurų gausą, netoliese esančius turistų traukos centrus, patogias transporto aikšteles, gerą matomumą. Be to, patalpos maitinimo įstaigai turi būti gana erdvios (labiausiai ieškoma - iki 200 kv. m), su visomis higieną užtikrinančiomis komunikacijomis (erdvios virtuvei skirtos patalpos, tualetas, ventiliavimo sistema ir kt.), o „auksinėmis“ laikomos tos, kuriose, be visko, kas minėta, yra ir virtuvės įranga bei galbūt baldai. Tokiu atveju lieka tik sumaniai tvarkyti savo tiesioginį verslą. Bet tokia nuoma brangiau ir kainuoja.
Geriausiai maitinimo įstaigos reikalavimus atitinka patalpos, esančios miestų centruose ir ypač jų senamiesčiuose. NT agentas Domas Jagminas, užsiimantis patalpų Vilniaus senamiestyje pardavimu ir nuoma, teigia, kad ši miesto dalis beveik visada garantuoja maitinimo verslui geras pajamas, nors nuomotis arba pirkti patalpas senamiestyje neretai kainuoja 4-5 kartus brangiau nei kitose sostinės vietose. Čia, ypač Pilies, Didžiojoje, Vilniaus gatvėse, visada yra daug žmonių, o apie trečdalį kavinių klientų sudaro užsienio turistai ir kita tiek - lojalūs klientai. „Puikių, originalių restoranų yra ir kitose senamiesčio gatvelėse, bet didele sėkme džiaugiasi tik tie, kurie papildomai investuoja į reklamą internete, įvairiuose leidiniuose, viešbučių lankstinukuose“, - pažymi D.Jagminas.
Esama ir „nelaimingų“ vietų. Pavyzdžiui, retai kam pasiseka išsilaikyti sostinės senamiestyje esančios Vokiečių gatvės pusėje, kuri yra priešais jau veikiančias kavines ir restoranus. Kita „nelaiminga“ vieta ilgą laiką buvo sostinės Vilniaus gatvė. Čia mėgino įsitvirtinti ir vietos verslininkai, ir investuotojai italai, bet visiems jiems verslas baigėsi nesėkme. Daugiau>>
Rašyti komentarą