Šilumos ūkį galėtų perimti valstybė, sakė Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis. Anot jo, gyventojai negauna naudos, kai šį kontroliuoja privačios bendrovės. Vilniaus meras Artūras Zuokas sakė tam pritariantis.
„Politikai turėtų normaliai apsvarstyti, ar tas eksperimentas (perduoti šilumos ūkį privačioms bendrovėms – BNS) pasiteisino, o jeigu ne – daryti atitinkamus sprendimus“, – pirmadienį Lietuvos radijui sakė centrinio banko atstovas.
„Prisiminkime, kad prieš daugiau kaip 10 metų taip ir buvo – šilumos ūkis priklausė „Lietuvos energijai“ ir buvo visiškai integruotas į valstybinę energetinę sistemą, bet po to buvo pradėtas eksperimentas – eksperimentas tiek su elektros ūkiu, kaip žinome, tokia mirties kilpa įvyko, kai buvo išskaidyta, privatizuota ir po to vėl teko, deja, grįžti į pradinę padėtį – aišku, tos mirties kilpos metu kažkas visai neblogai pasišildė. Lygiai taip pat su šilumos ūkiu – eksperimentas buvo padarytas, ir dabar jau galime vertinti, ar jis pasiteisino. Mano kuklia nuomone, kaip ekonomisto, yra argumentų, kodėl politikai turėtų grįžti prie šito klausimo“, – kalbėjo R. Kuodis.
Pasak jo, vienas argumentų – faktas, kad ten, kur šilumos ūkį kontroliuoja privačios bendrovės, šiluma kainuoja 15 proc. brangiau nei kitur.
„Antras dalykas, ką mes pastebime Lietuvoje, kad tie privatūs monopolijų valdytojai yra ganėtinai agresyvūs – labai agresyviai elgiasi, jie kai kada perkasi įstatymus, kai kada daro kitus triukus, kad apeitų reguliavimą – pavyzdžiui, perkant kurą, tą patį biokurą iš su savimi susijusių įmonių ir tuomet reguliavimas apeinamas, pelnai nusėda kažkurioje kitoje grandinėje, jie vartotojams nematomi“, – sakė R. Kuodis.
Trečia priežastis, anot ekonomisto, apsvarstyti idėją į valstybės rankas grąžinti šilumos ūkį – „korupcinis rezginys aplink monopolijas“.
„Iš esmės tos monopolijos pradeda šokdinti valdžią, o ne atvirkščiai, kaip turėtų būti“, – sakė R. Kuodis.
Sostinės meras A. Zuokas, kurio pasiūlymai dėl šilumos ūkio nuolat sulaukia premjero ir energetikos ministro kritikos, teigė pritariantis tokiai idėjai – anot jo, visa sprendimų galia dėl šilumos ūkio – nustatyti šilumos ūkio tarifus, gamybos kvotas ar skirstyti paramą perėjimui prie biokuro – faktiškai yra nacionalinio lygio.
„Šiandien savivaldybės nelabai turi svertų ir galimybių iš esmės keisti šilumos ūkio situaciją be pritarimo ar supratimo nacionaliniu lygmeniu“, – kalbėjo A. Zuokas.
Vilniaus meras kalbėjo, jog pavasarį siūlyta Vyriausybei bendrai pirkti kurą visoms savivaldybėms – tiek biokurą, tiek dujas iš Rusijos koncerno „Gazprom“, tačiau pritarimo nesulaukta.
„Mes, kaip savivaldybės atstovai, galime pasakyti, kad Vyriausybė dažniausiai proteguoja ar prižiūri savo pavaldume esančias įmones, pavyzdžiui, Lietuvos elektrinės atveju, kai jiems duoda skirtingas gamybos kvotas, ar Vyriausybė nutaria paremti šilumos ūkį, kur jų partijos atstovai vadovauja miestui, o atvirkščiai padaro, kur yra kitų partijų atstovai. Vienose rankose esantis šilumos ūkis leistų išvengti spekuliacijų ir pagaliau būtų aišku, kas už ką atsako“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Vilniaus šilumos tinklų turtas iki 2017 metų yra išnuomotas Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomai bendrovei „Vilniaus energija“. Vilniaus taryba 2010 metų birželį nepritarė siūlymui dar dvidešimčiai metų – iki 2037 metų – pratęsti Vilniaus šilumos tinklų nuomą koncernui „Dalkia“.
Seimas praėjusį rugsėjį balsavo už tai, kad Lietuvoje būtų atskirtos šilumos tiekimo ir priežiūros veiklos. Taip atvertas kelias išskaidyti monopolijas šilumos ūkyje, pirmiausia Vilniuje, kur šias veiklas kontroliuoja „Vilniaus energija“ ir su ja netiesiogiai susijęs privatus koncernas „Icor“.
Skaidyti monopolijas šilumos ūkyje pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri yra pripažinusi, kad įstatymų pataisas paskatino koncerno „Icor“ įmonių dominavimas šilumos ūkyje.
Seimas rudenį buvo nusiteikęs uždrausti savivaldybėms išnuomoti joms priklausančius šilumos tinklus privačioms įmonėms – Seimas buvo pritaręs tokiai „darbiečio“ Kęstučio Daukšio Šilumos ūkio įstatymo pataisai, vėliau parlamentaras Kęstutis Masiulis užregistravo pataisą, kuria Seimas paragintas pakeisti savo nuomonę.
Energetikos ministerijos atstovai taip pat yra siūlę radikalias permainas šilumos ūkyje. Energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas, tuomet vadovavęs ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriui, praėjusių metų pradžioje sakė, jog savivalda „nesusitvarko su šilumos ūkiu“, ir teigė, jog reikia galvoti apie jo perėmimą į valstybės rankas arba skatinti stambinti šilumos įmones.
Tuomet jis siūlė, jog savivaldybėms – šilumos įmonių turto savininkėms – galėtų likti tų įmonių administravimas, o kainodara ir įmonių sąnaudų nustatymu bei kontrole rūpintųsi Kainų komisija, kaip yra dujų ir elektros srityje. Tiesa, vėliau ministerija pareiškė, kad Seimo opozicijai priklausančių „tvarkiečių“ siūlymas apriboti savivaldybių galimybę disponuoti savo turtu gali prieštarauti Konstitucijai.
Rašyti komentarą