Vyriausybės pasitarimo, kuriame buvo sprendžiami nelegalių statybų Kuršių nerijoje klausimai, turinį bei priimtus sprendimus dalis jo dalyvių suprato visiškai skirtingai. Vieni kalbėjo, kad nutarta griauti tik tris statinius, kiti – daugiau nei 10, o esmingai perstatyti dar 20.
Stancikienė: Nerijoje reikės rekonstruoti daugiau nei 20 pastatų
„Iš esmės tie sprendimai, kurie šiandien priimti Vyriausybės pasitarime, yra teisinės valstybės principus atitinkantys sprendimai. Nors šiaip apskritai yra keista, kai vyriausybė svarsto teismų nutartis ir lyg šachmatų figūras dėlioja, į kurias galima nekreipti dėmesio, o į kurias neverta, – Alfa.lt tvirtino tame pačiame posėdyje dalyvavusi Seimo narė konservatorė Aurelija Stancikienė. – Šiandien vyriausybėje bendru sutarimu nutarta, kad valstybė negali toleruoti tų esminių pažeidimų, tad priimti sprendimai teismų nutartis tenkinti. Ir tokį sprendimą labai sveikinu.“
Pasak A. Stancikienės, pasitarimo metu buvo keletą kartų klausta, o tai ypač domino finansų ministrę Ingridą Šimonytę, ir buvo užtikrinta, kad daugiausia galvos skausmo kėlę Preilos boteliai bus pertvarkyti iš esmės. „Tiek ministrė I. Šimonytė, tiek aš buvome patikintos, kad tų 18 pastatų, kurie yra dabar, negalės likti. Nemaža jų dalis turės būti nugriauti, – tvirtino A. Stancikienė, dėl viso pikto dariusi vyriausybės posėdžio garso įrašą, o tai nėra įprasta. – Tad jeigu iš tikro bus laikomasi to, kas buvo pasakyta ir kas buvo priimta pasitarime, tai mes tada kaip teisinė valstybė savęs nekompromituotume, nes buvau patikinta, kad visi 18 pastatų taikos sutartimi įteisinti nebus. Tik keista, kad vyriausybės kancleris viešumoje kalba priešingus dalykus?“
Klausiama, ar taikos sutartimi įteisinus Preilos botelius būtų sukurtas precedentas įteisinti Kuršių nerijoje ir daugiau neteisėtų statybų, A. Stancikienė teigė, kad „sukūrus tokį precedentą atsirastų taikos sutarčių metodą taikyti visoje Lietuvoje, norint įteisinti nelegalius statinius, o tai būtų ypač neigiamas mūsų valstybei įvaizdis“.
„Teismuose visi – net ir vyriausybės atstovai – palaikė prokuratūros ieškinius su reikalavimais griauti. O motyvas – labai didelė žala Neringos savitumui ir iškilusi grėsmė jo išlikimui. Kaip po to galima kalbėti, kad tą grėsmę Neringos išlikimui panaikinsime ar sumažinsime kažkokiomis taikos sutartimis. Tai neįmanoma, – įsitikinusi A. Stancikienė. – Mes susidurtume su visiškai makabriška situacija, kai žmonės, neteisėtai išdavinėję leidimus statyboms, galėtų ir toliau neteisėtai juos išdavinėti, žinodami, kad grindžiant galimai dideliais nuostoliais valstybei, bus bandoma naujas neteisėtas statybas įteisinti. Ačiū Dievui, kad šiandien tai dar nėra įvykę. Tikiuosi, neįvyks, kad tai neįvyktų, dėsiu visas pastangas.“
Alfa.lt kartu su A. Stancikiene, žiūrėdami į vyriausybės posėdžio protokolą, skaičiavo, kiek vis tik pastatų Kuršių nerijoje bus griaunami kaip neteisėtos statybos. „Ant teisinių dviprasmybių, kaip ir Preilos boteliai, labai aiškiai buvo „pakibę“ trys ar keturi objektai – „Sorento“ restoranas (L. Rėzos 1a, Juodkrantėje, 3 pastatai), dar trys pastatai Preilos 8b, Preiloje. „Trys iškilę baobabai“, anot A. Stancikienės. Dar vienas pastatas – druskų sandėlis Juodkrantėje. Dėl jų yra aiškūs teismų sprendimai – nugriauti. Jei Preilos botelyje būtų palikti 6 pastatai (iš 18), kur ir anksčiau buvo žvejų sandėliai, tai teisybė, pasak A. Stancikienės, būtų atkurta.
„O labai ryškiai perdaryti turėtų būti dar 20 statinių, nes tokie, kokie yra dabar, jie likti negali. Jie turi būti esmingai perstatomi, – teigė A. Stancikienė. – Griauti viską yra nelogiška, jei tuos pastatus galima perstatyti.“ Ji džiaugėsi, kad šioje situacijoje ir vyriausybė žengė tam tikrus logiškus ir kompromisinius žingsnius.
„Tiek statytojai, tiek trečiasis asmuo (bankai) negalėjo remtis vien išduotais leidimais, bet „turėjo atlikti numatomų statybų santykio su teisės aktais nustatytais Kuršių nerijos nacionaliniam parkui taikomo teisinio režimo paskirtimi, tikslais ir apribojimais vykdyti statybų plėtrą analizę“, – Aukščiausiojo Teismo nutartį citavo A. Stancikienė, priminusi, kad neteisėtų statybų iniciatoriai privalėjo prisiimti ir asmeninę riziką. Tokiu išaiškinimu remiantis esą nelogiška net kalbėti apie kažkokias kompensacijas galimai nugriausimų pastatų savininkams.
Vyriausybė galutinai apsisprendė dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje likimo
Vyriausybės spaudos išplatintame pranešime teigiama, kad Vyriausybė šiandien galutinai apsisprendė dėl pažeidžiant įstatymus pastatytų statinių Kuršių nerijoje likimo. Ministrų kabinetas vieningai sutarė, kad neteisėtos statybos nebus toleruojamos ir visi neteisėti statiniai turės būti nugriauti.
Vyriausybė taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurių statinių savininkams įgyvendinus keliamus reikalavimus ir pastatus pertvarkius taip, kad jie atitiktų rengiamą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, gali atsirasti prielaidų taikos sutarčių teisminiuose ginčuose sudarymui. Taip pat pažymėta, kad, jei dėl statinių bus pasiekti taikos susitarimai, juos turės patvirtinti teismas.
Ministrų kabinetas, suprasdamas Kuršių nerijos, kaip unikalaus, UNESCO saugomo objekto svarbą Lietuvai ir pasauliui, pabrėžė, jog būtina padaryti viską, kad sisteminės spragos, sukūrusios prielaidas dabartinei situacijai, daugiau nesikartotų. Vyriausybės narių nuomone, kaltę turi prisiimti visi – ir tie, kurie išdavė leidimus, prižiūrėjo statybas, ir investuotojai, kurie, neturėdami visų dokumentų arba pažeisdami planus, vykdė statybos darbus.
Deja, nebuvo pranešta, kiek savyje talpina sąvoka „visi neteisėti statiniai“ – 3, 10, 15. Tad vietos interpretacijai palikta.
Rašyti komentarą