“Už Naujosios Ispanijos užkariavimą turime būti dėkingi donai Marinai“, - ispanas užkariautojas Hermanas Kortesas įvertino indėnės vertėjos La Malinche vaidmenį pergalingame jo žygyje per Centrinę Ameriką. Be jos pagalbos jis nebūtų nugalėjęs actekų valstybės.
Šios moters vaidmuo nugalint ir sunaikinant civilizaciją dabartinės Meksikos teritorijoje iki šių dienų meksikiečiams kaip krislas akyje. Dėl suteiktos pagalbos užkariautojams ispanams, vadovaujamiems H.Korteso (1485-1547), Meksikos gyventojai mielai išbrauktų ją iš savo istorijos. Jie vadina Le Malinche išdavike, net yra terminas „malinchista“ - asmuo, teikiantis pirmenybę svetimoms kultūroms.
Šių dienų istorikai visiškai kitaip suvokia Le Malinche vaidmenį (apie 1502-1530). „Žinome, kad ši moteris buvo gerbiama, lojali ir drąsi, o jos kalbiniai gebėjimai suvaidino didelį vaidmenį konkistos (isp. „conquista“ - užkariavimas; Ispanijos ir Portugalijos užkariavimai P. ir Centr. Amerikoje bei Š.Amerikos pietuose XV a. pab. - XVI a. I pusėje - Tarptautinių žodžių žodynas) metu,“ - teigia amerikietis istorikas Johnas Tayloras, remdamasis vieninteliais prieinamais žinių apie Le Malinche šaltiniais - actekų imperijos nugalėjimo dalyviais ispanais.
Motina atidavė ją į vergiją
Le Malinche paminima tik 1519 metų balandį, kai pirmą kartą susitiko su H.Kortesu. Ji buvo viena iš dviejų dešimčių vergių, kurias majai dovanojo ispanams mainais už taiką. Istorikai sutaria, kad Le Malinche tėvas buvo vieno actekų kaimo vadas. Jis mirė, kai mergaitė dar buvo maža, o motina netrukus antrą kartą ištekėjo ir pagimdė naujajam sutuoktiniui sūnų. Le Malinche buvo kliūtis šiam tapti genties vadu, tad reikėjo jos nusikratyti. Motina pardavė ją į vergiją ir paskelbė, kad mergaitės nebėra gyvos, tai patvirtindama parodė vienos vergės negyvą vaiką.
Po kelerių metų H.Kortesas suprato, kokia naudinga jam vergė Le Malinche, kurią jis pakrikštijo Marina. Mergina mokėjo nahuatlių (actekų) ir majų kalbas, o tai galėjo padėti ispanams. H.Kortesas paskyrė Le Malinche savo vertėja, vėliau ji tapo ir jo meiluže.
Kelių šimtmečių didvyrė
Kai 1521 metais buvo sugriauta actekų sostinė Tenočtitlanas, dingo ir Le Malinche pėdsakai. Bet ji spėjo patekti į istoriją, „nors buvo tik moteris, ji buvo vyriškai tvirta, niekada nerodė silpnumo, nors kasdien girdėdavo, kad indėnai mus užmuš ir suvalgys,“ - šitaip ją aprašo konkistadoras Bernalas Diazas del Castillo (1492-1585).
Tik saviškiams ji netapo didvyre. „Jos šlovė išblėso, kai meksikiečiai 1821 metais išvarė iš šalies visus ispanus,“ - rašo amerikietė istorikė Elizabeth Salas. 1821 metais Meksika tapo nepriklausoma ir nustojo buvusi Ispanijos kolonija. Laisvi meksikiečiai ėmėsi šalinti viską, kas nors kiek jiems primena Ispaniją. Auka tapo ir Le Malinche.
Negalėjo rinktis?
Šiuolaikiniai istorikai kitaip vertina indėnę. „Ji tapo auka tų laikų patriarchalinių santykių, kai moterys buvo vyrų išnaudojamos, -- pažymėjo J.Tayloras ir pridūrė, kad mergina negalėjo rinktis. - Ji pasinaudojo savo didžiausiais privalumais: lojalumu ir kalbų mokėjimu, kad išgyventų.“ H.Kortesas pažadėjo Le Malinche laisvę, kurios ji taip ilgėjosi, su sąlyga, kad padės jam išvengti susidūrimų su indėnais pakeliui į Tenočtitlaną. Tad Le Malinche išgelbėjo ir tūkstančius indėnų, kurie galėjo žūti kruviname mūšyje su ispanais. Pačių actekų neapgynė, bet ji nekalta dėl jų žūties - dėl to sutaria visi istorikai - tragiškų įvykių turbūt niekas nebūtų galėjęs pakeisti.
Dvi žmonos ir laukinukių haremas
H.Kortesas buvo du kartus vedęs, bet nė viena santuoka nebuvo laiminga. Jo pirmąja žmona tapo Catalina Xuarez; H.Kortesas ją vedė norėdamas įsiteikti svainiui Diego Velasquezui, Kubos gubernatoriui. Catalina mirė 1522 metais. Antrą kartą konkistadoras susituokė 1529 metais su Juana Ramirez de Zuniga, su ja turėjo septynis vaikus.
Vedybos netrukdė jam susilaukti vaikų ir su meilužėmis indėnėmis. Sūnų jam pagimdė ir Le Malinche. Tačiau tėvas Martiną Kortesą greitai išsiuntė į Ispaniją.
Rašyti komentarą