Jų vaikystė buvo sunki, kelias į šlovę kupinas nesėkmių, o meilės santykiai verti romano. Jie abu labai panašūs, bet tuo pačiu ir visiškai skirtingi. Iš meilės savo darbui jie padarė tai, dėl ko pasaulis jų niekada nepamirš.
Legendinis „Apple“ vadovas Steve’as Jobsas ir vienas garsiausių XX amžiaus mokslininkų Albertas Einsteinas nemėgo kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą, tačiau dėl savo išskirtinumo ir genialumo visuomenės informavimo priemonėse gvildenamos net pačios pikantiškiausios jų gyvenimo detalės, rašomos biografinės knygos, aptarinėjamos šių garsių žmonių sėkmės formulės ir nesėkmių priežastys.
Kodėl būtent S. Jobsas ir A. Einsteinas? Jie gimė skirtingais amžiais, vienas domėjosi fizika, kitas – technologijomis, ir, rodos, mėginimai tarp šių dviejų asmenybių ieškoti panašumų labiau primena žaidimą nei realų gyvenimą. Vis dėlto atsitiktinumas tai ar ne, bet S. Jobsą ir A. Einsteiną sieja daug daugiau nei stulbinama karjera. O gal italų psichiatro Cezario Lombrozo knygoje „Genialumas ir pamišimas“ išdėstyta teorija apie visiems genijams bendrą charakteristiką nėra iš piršto laužta?
Dievo dovana visam gyvenimui
Austrų psichiatro Zigmundo Froido teigimu, genialūs žmonės gimsta su didelių gabumų užuomazgomis ir vėliau, patyrę daug konfliktų, frustracijų, išreiškia jas meno arba mokslo kūryba. S. Jobso ir A. Einsteino biografijos – puikus įrodymas.
S. Jobsas gimė iki A. Einsteino mirties likus dviem mėnesiams. Nė vieno iš šių talentingų asmenybių vaikystė ir jaunystė nebuvo lengva.
A. Einsteinas gimė nepaprastai dideliu ir kampuotu pakaušiu, dėl to iš pradžių visi galvojo, jog berniukas išsigimęs. Be to, Albertas pradėjo labai vėlai kalbėti, jam buvo būdingi į autizmą linkusių vaikų požymiai: sakinius iš pradžių sudarydavo mintyse, paskui be garso, vos krutindamas lūpas, juos patikrindavo, ir tik tada balsu išreikšdavo savo mintis. Berniukas buvo irzlus, kai kas nors jam nepatikdavo, trenkdavo į žemę bet kokį po ranka pasitaikiusį daiktą. Jis, užuot dūkęs lauke su vaikais, labai daug skaitė ir savarankiškai mokėsi. Mokykloje nevengė pasiginčyti su mokytojais, neretai konfliktai buvo persmelkti net paniekos. Nepaisant visų išsišokimų, dėl ypač didelio matematikos žinių bagažo Albertas mokyklą baigė keleriais metais anksčiau nei visi jo bendraamžiai.
Baigęs mokyklą, A. Einsteinas bandė stoti į Ciuricho politechnikumą, tačiau prasta atmintis pakišo koją – pirmasis bandymas buvo nesėkmingas, ir tik po kelerių metų pertraukos išlaikė stojamuosius egzaminus. Be to, dėl skeptiško požiūrio į mokslus vaikinas, baigęs studijas, buvo likęs vienintelis laidos absolventas negavęs asistento darbo. Galiausiai pažįstamų dėka vaikinas įsidarbino Šveicarijos patentų biure, o vėliau pradėjo dirbti žurnalo apžvalginio priedo laisvai samdomu darbuotoju – štai tada ir buvo paskelbta garsioji reliatyvumo teorija, atnešusi Albertui pasaulinį pripažinimą ir Nobelio premiją.
Siekti karjeros aukštumų jam sekėsi daug prasčiau nei mokslų: A. Einsteinas bandė įsidarbinti matematikos mokytoju Ciuricho gimnazijoje, bet vėlgi pasisekė tik iš antro karto. Kita vertus, pastangos nenuėjo veltui: galiausiai jis buvo pakviestas profesoriauti Ciuricho universitete, tapti Prūsijos mokslų akademijos nariu ir Frydricho Vilhelmo universiteto profesoriumi.
Jo sėkmės vardas – perfekcionizmas
Nors „Apple“ įkūrėjas S. Jobsas, priešingai nei reliatyvumo teorijos autorius A. Einsteinas, vaikystėje nepasižymėjo išskirtiniais asmenybės bruožais, nuo pat gimimo berniukas neturėjo galimybės džiaugtis vaikiškais malonumais – jis buvo paliktas biologinių tėvų, o vaiką įsivaikino viduriniosios klasės darbininkai. Paauglystėje Steve’as buvo labai savarankiškas ir itin sunkaus būdo – nesutardavo nei su dėstytojais, nei su kurso draugais. Koledže vaikinas mokėsi tik vienus metus, nes globėjų pajamos buvo mažos, taigi šie negalėjo sumokėti už studijas. Vėliau Steve’as pripažino, jog pusmetis, praleistas koledže, jam buvo itin sudėtingas: teko miegoti pas draugus bendrabutyje ant žemės, pardavinėti tuščius butelius, kad galėtų nusipirkti maisto, ir kiekvieną sekmadienį apie du kilometrus eiti į krišnaistų šventyklą pavalgyti.
Prieš keturis dešimtmečius būtų sunku buvę tikėtis, jog S. Jobsas paliks neišdildomą pėdsaką. Vaikinas iš pradžių dirbo žaidimus kuriančioje kompanijoje „Atari“, vėliau su kolega pradėjo savo verslą ir įkūrė „Apple Computer Co.“. Savo paties garaže S. Jobsas surinkinėjo ir pardavinėjo pirmuosius asmeninius kompiuterius, vėliau pristatė „Macintosh“ kompiuterį su grafine naudotojo aplinka ir patogia „pele“. Norėdamas finansuoti verslą, S. Jobsas net pardavė savo automobilį. Šitokios inovacijos „Apple Computers“ rinkoje sukėlė revoliuciją, o net trisdešimties nesulaukęs Steve’as jau buvo multimilijonierius.
Dėl ypač didelio reiklumo ir agresyvumo perfekcionistas S. Jobsas buvo priverstas parduoti „Apple“ akcijas ir netrukus įkūrė naują IT kompaniją „NeXT“, nusipirko animacijos studiją, kurią vėliau pavadino „Pixar“. Kai „Apple“ nupirko S. Jobso įkurtą „NeXT“, sunkmetį išgyvenanti įmonė susigrąžino lyderį, kuris po metų vėl tapo vadovu. 2005 metais Stanforde S. Jobsas pripažino, jog priverstinis pasitraukimas iš „Apple“ buvo lemiamas žingsnis, be kurio šiandien kompanija nebūtų taip aukštai iškilusi.
Genijai ir jų moterys
Kur protingi ir sėkmingi vyrai, visada atsiras vietos ir moterims. A. Einsteino ir S. Jobso gyvenimuose moterys vaidino itin svarbų vaidmenį.
Ne vien įtakingų mokslininkų garbinamas už neeilinius protinius gebėjimus ir aštrų sąmojį, o visiems vaikams žinomas kaip geras dėdė su neklusnia baltų plaukų kupeta, fizikas A. Einsteinas labai mėgo moteris. Net ir vedęs mokslininkas turėjo galybę meilužių. Dar prieš pirmąją santuoką su ta pačia moterimi Albertas susilaukė nesantuokinės dukters, kurią įsivaikino svetimi žmonės. Vėliau mokslininkas susilaukė dviejų sūnų. Galiausiai A. Einsteinas vedė savo pusseserę ir įsivaikino dvi jos dukteris iš pirmosios santuokos. A. Einsteinas buvo dvilypis žmogus – pats norėjo būti mylimas, tačiau, vos tik pajautęs artumą, iškart atstumdavo. Kitaip tariant, jis buvo žmogus be kūniškų pajautų: miegodavo, kol kas nors pažadindavo, nemiegodavo, kol kas nors neliepdavo eiti gulti, be to, galėjo badauti, jeigu jam nepaduodavo valgyti, ir valgydavo, kol kas nors pasakydavo, jog užteks.
Nors S. Jobsas nevengė jausmų, jis niekada nemėgo kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą. Sulaukęs 23-ejų, Steve’as susilaukė nesantuokinės dukters ir jos ilgai nepripažino. Be to, kalbama, S. Jobsas turėjo ne vieną romaną, kol galiausiai sutiko savo žmoną. Su ja vyras užaugino tris bendrus vaikus.
Mąstantys kitaip
S. Jobsas niekada neslėpė, jog jam gyvenimo kelyje teko patirti ir pakilimų, ir nuopuolių, savęs ieškoti mėginant atsiversti į budizmą, o kompanijos „Apple“ garsios reklamos kampanijos šūkio „Think different“ (liet. „Mąstyk kitaip“) atsiradimui įtakos turėjo net psichotropinių medžiagų vartojimas. Technologijų genijaus teigimu, būtent netradicinis mąstymas padėjo sukurti ypač konkurencingą „Apple“ produkciją.
Ryšys tarp S. Jobso ir A. Einsteino pastebimas ir žvelgiant į technologijų genijaus darbą – A. Einsteinas buvo įtrauktas į garsiąją „Apple“ reklamos kampaniją „Think Different“. Jis buvo vaizduojamas kartu su tokiomis išskirtinėmis asmenybėmis kaip Mahatma Gandhi, Muhammadas Ali, Richardas Bransonas ir Pablas Picasso.
A. Ensteinas pakeitė fizikos pasaulį. S. Jobsas pakeitė technologijų pasaulį. Šiandien galime tik spėlioti, kada gims kitas genijus, arba jo viltingai laukti...
Rašyti komentarą