Vertindamas įpusėjusią prezidentės Dalios Grybauskaitės kadenciją, valdančiai koalicijai priklausančių liberalcentristų lyderis Algis Čaplikas teigia abejojantis, ar teisinga buvo valstybės vadovės užsienio politika Rytų kaimynų atžvilgiu.
Tuo metu kito valdančios koalicijos partnerio - Liberalų sąjūdžio - vadovas Eligijus Masiulis sakė, kad prezidentė užsienio politikos klausimu kalba nuosaikiau ir teigia ryškių trūkumų šalies vadovės darbe per pustrečių metų nepastebėjęs.
Pasak A.Čapliko, D.Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu Lietuva „naujų draugų neįsigijo ir naujų priešų neįsigijo, galėjome paieškoti daugiau draugų“.
„Ar tikrai tas požiūris į Rytų kaimynus, kokį mes demonstruojame, buvo labai teisingas, šiandien sunku pasakyti, nes praėjo labai nedaug laiko. Bet kad jis kol kas nepasitvirtina - suartėjimas su kaimynais - irgi yra, deja, faktas. Tą reikia pripažinti. (...) Sutarimo ieškojimas, politikos ekonomizavimas nedavė reikiamų rezultatų. Bent jau kol kas to nematyti - dujas perkame brangiausiai vis tiek, nuolatinės problemos su mūsų vežėjais, nuolatinė tam tikra įtampa su kaimynais“, - BNS sakė Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovas.
Liberalų lyderis ir susisiekimo ministras E.Masiulis taip pat atkreipė dėmesį į prezidentės užsienio politiką, bet suabejojo, ar jos veikla šioje srityje įvardintina kaip trūkumas.
„Ryškių minusų nematau, galbūt (...) nėra iki galo išryškinti užsienio politikos kontūrai. Gal ne minusas čia, o tokia taktika galbūt, tokia prieiga prie šių klausimų“, - svarstė jis.
E.Masiulio nuomone, D.Grybauskaitė nuo savo pirmtakų skiriasi tuo, kad rūpinasi ne tik užsienio politika, bet yra aktyvi sprendžiant vidaus politikos klausimus.
„Prezidentė atlieka ne tik tradiciškai nusistovėjusias prezidento funkcijas - reprezentuoja valstybę, užsienio politiką ir rūpinasi krašto apsauga, bet iš tikrųjų prezidentė yra labai aktyvi sprendžiant arba inicijuojant sprendimus vidaus politikoje. Šiuo atveju tai pasireiškia ir per įvairias įstatymų leidybos iniciatyvas, ir per Vyriausybės darbo vertinimus, kontrolę. Tai požymis, kuriuo nepasižymėjo ankstesni prezidentai“, - sakė jis.
Dar vienas D.Grybauskaitės darbo skirtumas nuo pirmtakų, anot E.Masiulio, yra tai, kad „praėjus pusei kadencijos, išlaikytas toks aukštas ir stabilus pasitikėjimas visuomenėje ir tai, kad prezidentės žodis yra girdimas visuomenėje“.
„Maloni išimtis, nes visi ankstesnių kadencijų prezidentų populiarumas ir įtaka visuomenėje palaipsniui kadencijai einant po truputį mažėdavo. Šiuo atveju D.Grybauskaitės kadencija pasižymi tuo paradoksu, kad tikrai įtaka nėra sumažėjusi, o kai kuriais atvejais ir padidėjusi“, - teigė susisiekimo ministras.
Abiejų liberalių partijų vadovai kaip prezidentės darbo privalumus įvardijo ir tai, jog ji yra nepartinė, į Lietuvos politiką atėjo iš Briuselio, kur iki tol dirbo eurokomisare.
„Iš dalies ir gerai, čia yra privalumas - kitoks požiūris į mūsų partinę politinę sistemą, ir tai yra į naudą“, - teigė A.Čaplikas.
„Prezidentė vertinama ne tik Lietuvos visuomenės, bet ir regiono bei Europos kontekste. Šiuo atveju jos požiūris, nuomonė, nepaisant to, kad Lietuva kaip valstybė nėra labai įtakinga tarptautinėje erdvėje, jos ankstesnis įdirbis būnant eurokomisare duoda, matyt, tą rezultatą“, - sakė E.Masiulis.
Liberalų sąjūdžio vadovas tvirtino manantis, jog tai, kad prezidentė nepriklauso jokiai partijai ir „nėra aiškiai susiformavusi kaip vienos politinės krypties veikėja“, susiję su jos „populiarumo visuomenėje receptu“. Tačiau jis neigė matantis čia populizmo apraiškas.
„Tai nėra populizmas, tai yra greita reakcija į įvairius Lietuvos politikos įvykius, gebėjimas iš tikrųjų pataikyti į aktualias visuomenei temas, yra pagaliau gebėjimas trumpai, aiškiai ir konkrečiai formuluoti savo požiūrį ir išlaikyti tą susiformavusį griežtą įvaizdį“, - aiškino E.Masiulis.
A.Čapliko nuomone, „visų politikų veiksmai yra kupini populizmo“.
„Tik kur ta riba baigiasi ir kada atsiranda nekenkimas? Niekada politikai neveikia žudydami save - veikė, veikia ir veiks kalbėdami tautai. Kartais mes nesuprasdavome prezidentės, kaip ir prezidentė nuoširdžiai nesuprasdavo mūsų, ir čia įvykdavo nesusikalbėjimas“, - kalbėjo jis.
Nepaisant nesusikalbėjimo atvejų, LiCS lyderis teigė vertinantis D.Grybauskaitės paramą valdantiesiems, kai jiems reikėjo priimti sunkius sprendimus.
„Ji nepasidavė tuščiam politikavimui ir esant sunkiam laikotarpiui, palaikė, na, ne palaikė, o netrukdė koalicijai ir Vyriausybei priimti būtinų sprendimų ir ten, kur reikėjo, net paremdavo. O tų sprendimų mums koalicijoje buvo labai daug sunkių ir sudėtingų“, - sakė A.Čaplikas.
D.Grybauskaitė penkerių metų prezidento kadencijai buvo išrinkta 2009 metų gegužės 17 dieną, ji inauguruota liepos 12-ąją. D.Grybauskaitės kadencija įpusės 2012-ųjų sausio 12-ąją.
Kaip pranešė prezidentūra, per pusę D.Grybauskaitės kadencijos įvyko 67 užsienio vizitai, priimti 87 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovai ir aukšti pareigūnai, buvo 171 dvišalis susitikimas su užsienio šalių atstovais. Priimti 51 šalies ambasadorių skiriamieji raštai, paskirti 23 Lietuvos ambasadoriai, pasirašyti 1038 įstatymai, 24 įstatymai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti, inicijuotas 121 teisės aktas, paskirti 32 valstybės institucijų vadovai ar jų pavaduotojai, paskirti 136 teisėjai, pakeista 14 teismų vadovų.
Razma: Grybauskaitės aktyvumas įstatymų leidyboje išskirtinis
Didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma, vertindamas D.Grybauskaitės praėjusią pusę kadencijos, pabrėžė jos aktyvumą įstatymų leidybos srityje, ypač palyginus su buvusiais valstybių vadovais.
„Manau, tą parodys ir statistika“, - penktadienį BNS sakė J.Razma.
Jis atkreipė dėmesį, kad prezidentės patarėjai dalyvauja visuose svarbesniuose Seimo komitetų posėdžiuose, aktyviai bendrauja su parlamentarais, aptardami įstatymų projektus.
„Aktyvus ryšys duoda pliusų ir papildomos kokybės įstatymų leidybos procese“, - tvirtino konservatorius.
Be to, jis teigė D.Grybauskaitei bendraujant su Seimu neįžvelgiąs viešųjų ryšių potekstės, kaip kad pasitaikydavę anksčiau.
„Anksčiau kai kada Seimo nariai būdavo kviečiami į Prezidentūrą, kad paskui būtų galima išreikšti susirūpinimą“, - kalbėjo J.Razma.
Kaip D.Grybauskaitės išskirtinumą TS-LKD seniūnas nurodė jos dėmesį teisėsaugai. Anot parlamentaro, dėl to atsirado tokios bylos kaip Gariūnų, padaugėjo korupcinių tyrimų.
Kalbėdamas apie vieną svarbiausių prezidentės veiklos sričių - užsienio politiką - J.Razma tvirtino čia didelių permainų nematąs.
„Gal tik nebėra perdėto vaizdavimo, jog esame labai reikšmingi, regiono lyderiai“, - sakė politikas.
Jis nesutiko su kai kurių politikų bei politologų teiginiais apie neva reiškiamą D.Grybauskaitės prielankumą Rusijai ir Baltarusijai.
„Vienu metu buvo ryškesnis bandymas aktyvinti bendravimą su Baltarusija, bet, kaip suprantu, tai buvo bendra Europos Sąjungos pozicija, siekiant spartesnių demokratinių permainų šioje šalyje“, - teigė konservatorius.
J.Razmos teigimu, kaltinant prezidentę dėl populizmo nereikėtų jo painioti su „normaliu žmogišku jautrumu“. Jis tikino nepastebėjęs, kad D.Grybauskaitė, kalbėdama, pavyzdžiui, apie pensininkų reikalus, tai darytų dėl savo reitingų.
Kaip pranešė prezidentūra, per pusę D.Grybauskaitės kadencijos įvyko 67 užsienio vizitai, priimti 87 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovai ir aukšti pareigūnai, buvo 171 dvišalis susitikimas su užsienio šalių atstovais. Priimti 51 šalies ambasadorių skiriamieji raštai, paskirti 23 Lietuvos ambasadoriai, pasirašyti 1038 įstatymai, 24 įstatymai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti, inicijuotas 121 teisės aktas, paskirti 32 valstybės institucijų vadovai ar jų pavaduotojai, paskirti 136 teisėjai, pakeista 14 teismų vadovų.
D.Grybauskaitė penkerių metų kadencijai buvo išrinkta 2009 metų gegužės 17 dieną, ji inauguruota liepos 12-ąją. D.Grybauskaitės kadencija įpusės 2012-ųjų sausio 12-ąją.
Rašyti komentarą