Paradoksalu, tačiau sausio 13-ąją, Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Kaune su Sankt Peterburgo Marijos teatro orkestru koncertuos ne kas kitas, o Valerijus Gergijevas – gerai žinomas asmeninis Rusijos premjero Vladimiro Putino padlaižys. Pasaulinio garso dirigentas visada pasiruošęs paremti savo šalies valdantįjį režimą – ar tai būtų koncertas, šlovinantis rusų ginklo pergalę prieš Gruziją, ar viešai tiesioginiame eteryje žarstomi pagyrimai premjerui V. Putinui.
2011 metų gruodžio 15 diena. Buvęs ir, panašu, būsimas Rusijos prezidentas V. Putinas telefonu prieš televizijos kameras bendrauja su savo šalies piliečiais. Pripažįsta, kad parlamento rinkimų rezultatais nepatenkinti žmonės turi teisę protestuoti, jeigu neperžengia tam tikrų ribų. Pasiūlo aktyviau kovoti su sukčiavimu – visose balsavimo būdelėse įrengiant vaizdo stebėjimo kameras. Galiausiai išvadina opozicijos veikėjus „penktąja kolona“, atstovaujančia užsienio šalių interesams.
Renginį akylai stebėję britų leidinio „The Guardian“ žurnalistai atkreipia dėmesį į V. Putino pokalbį su V. Gergijevu. Londono simfoninio orkestro (LSO) dirigentas užsiima „kokybišku padlaižiavimu“, rašo jie.
V. Gergijevas lygina V. Putiną su garsiuoju rusų kompozitoriumi Sergejumi Prokofjevu – dėl didelės „kūrinių įvairovės“. Rusija gali didžiuotis ne vien naftos ir gamtinių dujų atsargomis, bet ir savo poetais bei rašytojais, tęsia jis.
Taip pasaldintas klausimas apie kultūros rėmimą suteikia progą V. Putinui papasakoti, kad jis labai mėgsta Sankt Peterburgą – miestą, kuriame V. Gergijevas vadovauja Marijos (buvusiam Kirovo) teatrui. Premjeras užtikrina darysiąs viską, jog Rusijos kultūra ir toliau klestėtų.
Galiausiai V. Gergijevas imasi lyginti V. Putiną su garsiaisiais Rusijos monarchais – Petru Didžiuoju ir Jekaterina II Didžiąja (ta pačia, kuri XVIII a. pabaigoje sunaikino lietuvių ir lenkų Abiejų Tautų Respubliką). Vyriausybės vadovas atsako, patraukdamas gausiai apdovanotą Rusijos liaudies artistą per dantį dėl neva „vagiamų“ Maskvos Didžiojo teatro baleto šokėjų.
Gergijevas žino geriausiai
Šis trumpas epizodas bene geriausiai išryškina „dvaro muzikanto“ V. Gergijevo santykį su valdančiuoju Rusijos režimu. Jis sutiko dalyvauti iš anksto surežisuotame spektaklyje, kurio pagrindinis tikslas – bent kiek išbalinti V. Putino mundurą po akivaizdžiai suklastotų Dūmos rinkimų.
V. Putinas su „liaudimi“ kalbėjosi daugiau nei tris valandas, ir tarp visų jo pašnekovų V. Gergijevas pasirodė kaip vienas didžiausių padlaižių. Tai neturėtų per daug stebinti, turint galvoje tai, kaip klusniai garsusis LSO dirigentas anksčiau tarnavo labai specifiniams režimo poreikiams.
2004 metais, po tragiškų įvykių Šiaurės Osetijos mieste Beslane, kai įkaitų krizė pradinėje mokykloje baigėsi beveik 400 mokinių bei jų tėvų žūtimi, osetinų kilmės V. Gergijevas buvo vienas žymiausių asmenų, kategoriškai atmetusių bet kokią kritiką Beslano mokyklą šturmavusiems specialiųjų pajėgų kariams.
„Nebuvo plano šturmuoti mokyklą. Daugelis dabar turėtų jausti kaltę prieš nukentėjusias šeimas – užsienio vyriausybės, žiniasklaida, daugelis kitų. Nebuvo jokio profesionalaus pasirengimo“, – sakė jis interviu leidiniui „La Scena Musicale“.
Būtent Beslano tragedija, paskleidusi Rusijos visuomenėje baimę, dažnai laikoma įvykiu, kuris padėjo tuometiniam prezidentui Vladimirui Putinui galutinai įtvirtinti savo autokratinę valdžią. Po kruvino mokyklos užėmimo vykęs tyrimas paliko daug neatsakytų klausimų, tačiau tik ne asmeniniam V. Putino draugui V. Gergijevui.
Agresyvaus karo priedanga Daugiau>>
Rašyti komentarą