Erelio iš Biržų sąskaitoje – neeilinis nusikaltimas: siautėjo kaip kovinių filmų herojus

Apgaule iš į svečius pasikviesto baltarusių vairuotojo nuvarė 250 tūkst. litų vilkiką, su kuriuo visą dieną važinėjo po Vilnių, pabandė apgauti dar vieną vairuotoją, o apgaulei nepavykus surengė kovinio veiksmo filmo vertą sceną – bėgdamas su nušvilptu vilkiku šaudė į prie transporto priemonės prikibusį vairuotoją, nustūmė jį ir pervažiavo koją – toks nuotykis iš Biržų kilusiam vilniečiui Daliui Vaitkevičiui atsipirko labai skaudžiai. Penktadienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad šešis kartus už greičio viršijimą ir kitus nusižengimus baustas ir jau antrą teistumą užsidirbęs vyras ne tik turės ilgus metus praleisti pataisos namuose, bet ir privalės atlyginti sužalotam vyrui padarytą žalą. Tiesa, apkaltinamąjį nuosprendį savo kaltės nepripažinęs D. Vaitkevičius dar gali apskųsti.

Linkėjo gerų Kalėdų

Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje 36 metų sostinės gyventojui buvo pateikti kaltinimai dėl vagystės, sukčiavimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.

Bylos duomenimis, 2013 metų balandžio 7 dienos rytą – tarp 7 ir 8 valandos – D. Vaitkevičius iš Vilniuje, Vilkpėdės gatvėje, buvusios aikštelės pagrobė Baltarusijos bendrovei „Gipermikrosistema“ priklausiusį vilkiką, taip padarydamas šiai bendrovei 251 505 litų žalą.

Teismas nustatė, kad šiam nusikaltimui D. Vaitkevičius pasiruošė iš anksto – įkalbinėjo pas jį apsistojusį vilkiko vairuotoją transporto priemonę palikti ne aikštelėje, bet šalikelėje, o nusikaltimo išvakarėse vaišino jį narkotinėmis medžiagomis. Vėliau vairuotojo šlapime buvo rasta kokaino, metamfetamino ir kitų medžiagų pėdsakų.

reklama

Tą pačią dieną, tik jau po pietų, sostinėje, Kirtimų gatvėje, esančioje aikštelėje iš Baltarusijos piliečio, vilkiko vairuotojo Genadijaus Golubevo D. Vaitkevičius pirko 700 litrų dyzelino, tačiau apgavo baltarusį – užuot atsiskaitęs grynaisiais, įteikė septynis 100 JAV dolerių vertės banknotus, kurie buvo suvenyriniai. Kai G. Golubevas pastebėjo apgaulę, nuteistasis dėjo į kojas – įtariama, šovė į jo vairuojamo vilkiko durų įsitvėrusį baltarusį, bet nepataikė, o tada nusikratė persekiotojo ir pervažiavo jam dešinę koją.

Kaip paaiškėjo, už panašų nusikaltimą vyras jau buvo nuteistas 2012 metais Lenkijoje – už tai, kad bandė iš vieno automobilio perpilti kurą į savo automobilio baką, o pasipriešinus vienam asmeniui dujomis nudegino akis, D. Vaitkevičiui buvo skirta lygtinė pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuviškas teismas žmogų sužalojusiam ir vilkiką pagrobusiam nusikaltėliui nebuvo toks gailestingas – teisėja Leonarda Gurevičienė paskelbė, kad pasitvirtino visi D. Vaitkevičiui pateikti kaltinimai, todėl jam skiriama aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią teks atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką bus įskaičiuotas ir už grotų nuo 2013 metų balandžio pradžios jau praleistas laikas.

Sunkių sužalojimų patyrusiam G. Golubevui nuteistasis taip pat turės sumokėti 50 tūkst. litų moralinei žalai atlyginti, o dar 3413 litų – materialiniams nuostoliams padengti. Teismo metu vyras buvo prisižadėjęs atlyginti padarytą žalą, tačiau taip ir neprisiruošė to padaryti.

Nagrinėjant bylą savo kaltę iš esmės neigęs – prisipažinęs tik dėl bandymo atsiskaityti netikrais pinigais – D. Vaitkevičius su teisėja ginčijosi netgi paaiškėjus, kad už grotų teks nemažai pasėdėti. „O ar yra logikos girtam vairuoti?“ – teisėjai prieštaravo nuteistasis, vis dar bandydamas įrodyti, kad yra nekaltas. Tačiau ryžto ginčytis D. Vaitkevičius turėjo neilgai. „Gerų Kalėdų“, – palinkėjo nuteistasis teisėjai, paaiškėjus, kad paskelbto nuosprendžio jau nepavyks pakeisti.

Kaltę vertė nukentėjusiajam: norėčiau jam į akis pažiūrėt

Teismo metu vyras pripažino tik dėl bandymo už pirktą dyzeliną atsiskaityti netikrais pinigais ir dėl sužaloto baltarusio, tačiau teigė, kad šį pervažiavo netyčia, norėdamas pabėgti nuo apgauto pardavėjo.

Kaltinimą vilkiko vagyste lietuvis vadina šį vilkiką vairavusio taip pat Baltarusijos piliečio Aleksandro Nikifrovo prasimanymais. „Aš norėčiau, kad jis teisme dalyvautų, nes jis primelavęs labai daug. Praktiškai, viską primelavęs. Norėčiau jam į akis pažiūrėt”, – kartėlio draugu laikytam baltarusiui, kuris teisme taip ir nepasirodė, neslėpė D. Vaitkevičius.

Anot nuteistojo, jo istorija prasidėjo 2013 metų balandžio 5 dieną, kai jam paskambino nukentėjusiuoju taip pat pripažintas A. Nikifrovas – su šiuo vyru D. Vaitkevičius teigė susipažinęs prieš keletą mėnesių, kai pirko iš jo degalų.

Paskambinęs baltarusis lietuviui pranešė, kad uostamiestyje iškrovė krovinį ir atvažiuoja pas jį. Kadangi bute buvo betvarkė, D. Vaitkevičius paprašė draugės šiek tiek apsitvarkyti, o pats išvažiavo pasitikti svečio. Susitikę vyrai pakeliui nusipirko, anot D. Vaitkevičiaus, ausyčių ir butelį, tada patraukė į namus.

reklama

Atvykus į namus, pasak nuteistojo, A. Nikifrovas kaipmat įsižiūrėjo jo draugę Olią, tačiau D. Vaitkevičius merginą išleido namo. Butelį ištuštinę vyrai patraukė į Žirmūnų rajone esantį naktinį klubą „Malibu“, tačiau apsauginis juos išprašė, nes A. Nikifrovas esą kabinėjosi prie kitų klubo svečių.

Lietuvis su baltarusiu, pasak D. Vaitkevičiaus, gėrė ir kitą dieną – nuteistasis ketino pirkti degalų, nes ruošėsi važiuoti į užsienį, tačiau pardavėjas neatsirado, todėl vyrai įvairiais reikalais prasivažinėjo visą dieną. Vėliau prie jų prisijungė trečias sugėrovas. Svaigalais apsirūpinusi trijulė iš gatvės pasuko į namus ir toliau gėrė. Išgertuvių metu A. Nikifrovas vėl prisiminė jam į akį kritusią merginą. „Ėmė mėtytis automobilio rakteliais, sakydamas, kad atvežčiau Oliačką“, – teigė nuteistasis.

Balandžio 7-osios rytą atsibudęs D. Vaitkevičius teigė norėjęs nuvažiuoti į parduotuvę, tačiau kieme jo laukė staigmena – automobilio padangos buvo nuleistos, langas išdaužtas, veidrodėlis nudaužtas. Tuomet, esą, nuteistasis paėmęs vis dar stipriai neblaivaus ir keltis nenorėjusio baltarusio vilkiko raktelius ir nuvykęs paėmė šį vilkiką, neva ketindamas ieškoti padangų.

Po nelaimės neteko darbo

Ką D. Vaitkevičius veikė su šiuo vilkiku, buvo nelengva suprasti nei bylą nagrinėjančiai teisėjai, nei kaltinimą palaikiusiai prokurorei. Iš nuteistojo pasakojimo pavyko išsiaiškinti tik tiek, kad paėmęs vilkiką jis nuvyko į Kirtimų gatvėje esą buvusią padangų parduotuvę, tačiau ši nedirbo, nes buvo savaitgalis. Šalia buvusioje aikštelėje D. Vaitkevičius teigė pamatęs kitą vilkiką, iš užsienietiškų numerių suprato, kad jis atvažiavęs iš Baltarusijos arba Rusijos.

Privažiavęs lietuvis sakė pasiteiravęs, ar būtų galima įsigyti kuro, tačiau išgirdęs teigiamą atsakymą esą neketino to daryti iškart – tikėjosi, kad atsilieps asmuo, iš kurio ketino įsigyti degalų anksčiau. D. Vaitkevičius teigė nuvykęs į Gariūnų turgų, ten įsigijęs padangų ir siurblį su skaitliuku degalams pumpuoti, tada vėl grįžo į aikštelę Kirtimų gatvėje.

Anot vyro, iš pradžių jis norėjo iš vilkiką vairavusio G. Golubevo įsipilti 400–500 litrų kuro, tačiau netikėtai buvo įpilta daugiau. D. Vaitkevičius teisėjai aiškino, kad turėjo atsidėjęs kelis tūkstančius litų, kuriais ketino užmokėti už kurą, tačiau netikėtai sumąstė sugudrauti – įkišti netikrus dolerius ir pabėgti.

Planas neišdegė, kai degalus pardavęs baltarusis pastebėjo, kad doleriai netikri. D. Vaitkevičius teigė išsigandęs – aikštelėje buvo ir daugiau „fūristų“, todėl vyras sakė bijojęs būti sumuštas – tad sėdo į nuvarytą vilkiką ir dėjo į kojas.

Tolimesni įvykiai primena kovinio filmo scenarijų – apgautas baltarusis šoko ant vilkiko kopėtėlių ir pabandė sulaikyti bėglį, tačiau D. Vaitkevičius, išsigandęs, kad G. Golubevas gali iš riedančio vilkiko ištraukti raktelius ar net išversti jį patį, griebėsi šalia gulėjusio revolverio ir iššovė. Šį ginklą, teigė nuteistasis, jis įsigijęs savigynai po to, kai jam buvo lūžusi ranka.

Nors prokuratūra įsitikinusi, kad D. Vaitkevičius šovė į jį sulaikyti bandžiusį baltarusį, lietuvis teigė, kad šovė į orą, norėdamas pagąsdinti. „Jeigu būčiau norėjęs sužaloti, būčiau į žmogų šovęs. Iš metro atstumo, jei norėčiau, tikrai būčiau pataikęs“, – tikino vyras, teigęs, kad turėjo galimybę šauti ir antrą kartą, tačiau ja nepasinaudojo.

reklama

D. Vaitkevičius taip pat pripažino, kad stūmė jį persekiojusį vilkiko vairuotoją, tačiau stūmė tolyn nuo riedančios transporto priemonės, ne po šios ratais. Kaip vilkikas pervažiavo dešinę G. Golubevo koją, nuteistasis negalėjo paaiškinti.

Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus baltarusis teigė, kad dėl lūžusios kojos neteko darbo, užtat „užsidirbo“ antros grupės invalidumą – dėl šių priežasčių buvęs tolimųjų reisų vairuotojas prašė ne tik atlyginti gydymo išlaidas ir priteisti 3255 litus už prarastus 700 litrų dyzelino, bet ir 150 tūkst. litų už patirtą moralinę žalą.

„Nenorėjau jo sužaloti, stūmiau iš mašinos, ne po mašina“, – dėl sužaloto baltarusio teisme gailėjosi lietuvis.

Vietoj draugo ir asmeninių daiktų – raštelis

Ikiteisminio tyrimo metu savo įvykių versiją pateikė ir nuvaryto vilkiko vairuotojas A. Nikiforovas – iki šiol į teismą neatvykęs vyras teigė, kad iš tiesų buvo susipažinęs su D. Vaitkevičiumi, kai šis norėjo pirkti iš jo degalų ir prašė atvežti rūkalų iš užsienio, tačiau pažinojo savo draugą ne kaip Dalių, bet kaip Darių.

Baltarusis patvirtino, kad buvo užsukęs pasisvečiuoti pas nuteistąjį į Vilnių, kartu su juo išgėrinėjo, lankėsi naktiniame klube, o balandžio 6-ąją vartojo alkoholinių gėrimų su D. Vaitkevičiumi, jo draugu Antanu.

Anot A. Nikiforovo, neramumų kilo, kai balandžio 7 dieną jis pabudęs rado ne „Darių“, bet raštelį, kad buto šeimininkas yra pas kaimynę. Kartu su D. Vaitkevičiumi buvo dingęs ir baltarusio mobilusis telefonas, jo pinigai ir vilkiko rakteliai.

A. Nikiforovas tyrėjams sakė, kad D. Vaitkevičiaus sulaukęs tik vakare, nors ieškojęs jo pas kaimynus, o kai sulaukė, iškart paprašė nuvežti jį prie vilkiko. Lietuvis, nors ir nenoromis, sutikęs, tačiau pakeliui davė 10 litų, sustojo ir paprašė nupirkti cigarečių. Baltarusis, nors ir nujausdamas klastą, išlipo iš D. Vaitkevičiaus automobilio. Veltui – lietuvis, vilkiko vairuotojui nuėjus vos kelis metrus, apsisuko ir nuvažiavo.

Išsigandęs ir Vilniaus nepažįstantis A. Nikiforovas suprato, kad reikia kuo greičiau nusigauti prie savo transporto priemonės – aplinkinių vyras teiravosi, ar labai toli yra nuo Vilkpėdės gatvės, galiausiai jam pavyko sulaukti pagalbos ir nuvykti į aikštelę, kurioje buvo saugomas jo vilkikas, tačiau čia jo laukė staigmena – paaiškėjo, kad transporto priemonės nėra.

Tiesa, baltarusio panika ilgai netruko – pamatęs tos pačios kompanijos vilkiką, A. Nikiforovas nuskubėjo prašytis pagalbos ir iš kolegos sužinojo, kad ir jo vilkikas surastas, ir D. Vaitkevičius suimtas.

reklama

Nuteistasis: važinėti visą dieną vogtu vilkiku – nerealu

Lietuvis teisme buvo pateikęs kitokią įvykių versiją – esą prisigėręs A. Nikiforovas balandžio 7-ąją nenorėjo keltis netgi tada, kai atvyko vilkiko savininkas, tačiau leidęs jam vairuoti šį vilkiką.

D. Vaitkevičius teigė, kad su šiuo vilkiku buvo nuvykęs pas savo pažįstamą, su kuriuo balandžio 7-osios išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus, kai pro langą išvydo automobilį su užsienietiškais numeriais ir esą suprato, kad juo atvažiavo vilkiko savininkas.

D. Vaitkevičius teigė nepanoręs iškart savininkui atiduoti raktelių nuo vilkiko, nes esą norėjo išgelbėti neblaivaus A. Nikiforovo kailį nuo boso rūstybės, todėl nuvyko į namus atvežti baltarusio vairuotojo, tačiau šis pakeliui vėl prisiminė jam į akį kritusią Oliačką, todėl buvo nutarta nuvažiuoti prie šios merginos namų. „Nuvažiavome, ji pasirodė balkone, bet jis tik sėdėjo automobilyje. Apskritai buvo neadekvatus“, – teigė vilnietis.

Nuteistasis aiškino, kad neišsiblaivęs ir aikštingas svečias taip jį supykdęs, kad galiausiai paliko jį pirkti cigarečių ir nuvyko vilkiko savininkui grąžinti raktelių, tačiau jo jau laukė policijos pareigūnai. „Galvojau, kad šalia gyvenamųjų namų paliktas vilkikas trukdo pravažiuoti kitiems, todėl jie atvažiavo, bet kai nusivežė mane į komisariatą, pasidarė bloga“, – aiškino D. Vaitkevičius.

Vyras teigė tikrai nepavogęs vilkiko, nes A. Nikiforovas esą leidęs jam vairuoti šią transporto priemonę. „Nerealu yra važinėti visą dieną su vogtu vilkiku, kuriame veikia GPS“, – tikino D. Vaitkevičius, aiškinęs, kad žinojo, kur yra automobilio vietos nustatymo įranga, tačiau jos nejudinęs.

Pas jį besisvečiavusio baltarusio teiginius, prieštaraujančius jo parodymams, nuteistasis teisino, esą A. Nikiforovas yra melagių melagis, o tai paliudyti gali ir vilkiko savininkas, A. Nikiforovo darbdavys.