Norėdami surinkti daugiau pinigų autoriams ir atlikėjams parlamentarai nusprendė autorių mokesčiu apmokestinti ne tik tuščias laikmenas, naudojamas kūrinių kopijoms, bet ir visą joms naudoti tinkamą įrangą. Pardavėjai perspėja, kad pirkėjai dėl to įrangos žvalgysis užsienyje.
Pernai gruodžio pabaigoje Seime priimti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai įsigalios nuo kovo 1 dienos, nes juos vakar jau pasirašė Lietuvos prezidentė.
Iki šiol autoriams ir atlikėjams skirtu atlygiu buvo apmokestinamos tik tuščios laikmenos: magnetinės juostelės, CD, DVD. Dabar įstatymo pakeitimais numatyta apmokestinti ne tik visas tuščias skaitmenines laikmenas, bet ir techninę įrangą, kuria jas galima naudoti, - kompiuterius, kopijuoklius, televizorius, jų priedėlius, mobiliuosius telefonus ir t. t.
Autorių mokestį, kaip ir lig šiol, mokėtų įrangos pardavimo didmenininkai. Pagrindinis tikslas, anot apmokestinimo iniciatorių, - nupūsti dulkes nuo teisės aktų ir prikelti įstatymą skaitmeniniam amžiui. Kitas tikslas - sukaupti didesnį atlygį autorių teisių turėtojams.
Tuo metu įrangos, pavyzdžiui, kompiuterių, importuotojai užtikrina, kad savo maržomis autorių mokesčio nepadengs, o galutiniams pirkėjams kompiuteriai esą brangs nuo 40 litų iki 5 proc. buvusios kainos. Jie perspėja, kad skaitmeninės aplinkos visuomenė pradės ieškoti pigesnių prekių internete - pas užsienio pardavėjus.
Seimas (ne)privers
Vienas iš minėtų įstatymo pataisų iniciatorių Seimo narys Julius Dautartas įsitikinęs, kad nauji mokesčiai privers įrangos didmenininkus mažinti savo maržas. „Visada smarkesnė konkurencija muša kainas. Didmenininkų marža gali sumažėti 1-1,5 proc., todėl galutinė įrangos kaina keisis nedaug. Verslas skaičiuoja, kad autorių mokesčio bus surinkta 12 mln. litų per metus, o mes manome, kad daugiausia galima surinkti 2,5 mln. litų per metus“, - sako jis.
Seimo narys pažymi, kad geresnio kelio, kaip rinkti autorių mokestį, Europos šalys kol kas esą nesugalvojo, o 2013 metais Europos Sąjungos (ES) direktyva šioje srityje suvienodins ES šalių narių teises ir įstatymų normos esą bus panašios į tas, kokias dabar siekiama priimti Lietuvoje.
Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėjos Nijolės Matulevičienės teigimu, įstatymo pataisos geros tuo, kad siūlo pamatyti skaitmeninę aplinką ir apmokestinti naujas skaitmenines laikmenas, nes iki šiol mokestis buvo taikomas moraliai pasenusioms laikmenoms, kurios beveik nebenaudojamos.
Ji sutinka su siūlymu apmokestinti plačią gamą techninės įrangos, nes Lietuva esą labai atsilieka pagal autorių mokesčio surinkimo rodiklius nuo Europos. „Esminis įstatymo pataisų tikslas - kad Lietuvos autoriams ir atlikėjams surenkamas atlygis atitiktų ES šalių šio rodiklio vidurkį. Dabar vienam Lietuvos gyventojui tenka 0,01 euro surenkamo autoriaus atlyginimo, o Prancūzijoje jis sudaro 2,43 euro kiekvienam žmogui. Tai didžiulis atotrūkis“, - dėstė ministerijos atstovė.
N.Matulevičienė pabrėžė, kad įstatymo pataisos yra gerai „subalansuotos“, nes numatoma daug išimčių, kada sumokėtas autoriaus atlyginimas bus grąžinamas arba išvis nebus mokamas. Pavyzdžiui, jeigu bus nustatoma, kad kompiuteriai ir kita technika yra įsigyjami įmonės vidiniams poreikiams, jeigu ją pirks neįgaliųjų organizacijos, ligoninės, mokyklos, bibliotekos, mokslo tyrimo įstaigos ir t. t., bus taikomos mokesčio išimtys.
Daug vargo
Kompiuterinės technikos didmenininkės UAB „Acme kompiuterių komponentai“ direktorius Regimantas Buožius LŽ sakė, kad minėtos mokesčio išimtys užkraus didelę papildomos apskaitos naštą. „Turime apie 700 partnerių, jeigu kuris nors iš jų kompiuterius parduos mokykloms, praeis gal 50 dienų, kol tas mokestis grįš mums. Be to, pasitaiko, kad kuris nors kompiuteris mums grąžinamas arba yra nukainojamas. Viską susekti ir kontroliuoti - daugiau vargo nei naudos“, - aiškino jis. Daugiau>>
Rašyti komentarą