„Amerikos ekonomika atsilaikė, nors kaina už barelį naftos jau siekia triženklį skaičių“, - džiaugiasi JAV dienraštis „The New York Times“. Jame rašoma, kad šios žaliavos kaina nemažės ir visus 2012 metus, tad barelis naftos kainuos daugiau kaip 100 dolerių. Prie to prisidės ir gerokai pablogėję JAV ir Irano santykiai.
JAV ir Irano santykiai dabar tokie blogi, kokie buvo prieš 20 metų. Jau pirmomis 2012-ųjų dienomis abi valstybės svaidė grasinimus viena kitai, o tai turėjo įtakos ir naftos kainoms pasaulyje. Po pikto Irano pareiškimo, esą Amerika sulauks nemalonumų, jei į Persijos įlanką sugrįš prieš Naujuosius metus iš ten išplaukęs lėktuvnešis „John C.Stennis“, Jungtinės Valstijos atsakė ne mažiau piktu pranešimu. „Amerikos karinių pajėgų dislokavimas Persijos įlankos regione išliks toks pats, kaip ir per pastaruosius dešimtmečius. Lėktuvnešiai siunčiami stabilumui ir saugumui šiame regione užtikrinti, taip pat seniai suplanuotoms misijoms tęsti“, - pareiškė Gynybos ministerijos atstovas George'as Little'as. O JAV Valstybės departamento pareigūnė Victoria Nuland pridūrė, kad nauji Irano grasinimai tik rodo, jog jam taikomos sankcijos yra veiksmingos. Be to, svaidydamas perkūnus ir žaibus Teheranas bando atitraukti savo piliečių dėmesį nuo ekonominių sunkumų, su kuriais susiduria ši valstybė jai pritaikius sankcijas.
Iranas užbaigė manevrus
Vakar, vasario 4 dieną, Iranas baigė plataus masto jūros karinius manevrus „Velayat-90“, kurie prasidėjo gruodžio 24 dieną Ormūzo sąsiauryje. Artimųjų Rytų regione iš karto kilo didžiulė įtampa, nes Iranas pagrasino blokuoti šį strategiškai svarbų sąsiaurį, vienintelį išėjimą iš Persijos įlankos į Indijos vandenyną. Per Ormūzo sąsiaurį gabenama 40 proc. pasaulio naftos, skirtos Europai ir Jungtinėms Valstijoms.
Iranas žadėjo blokuoti sąsiaurį, jei bus ribojamas jo naftos eksportas, kaip bausmė už jo branduolinę programą. Tai lėmė, kad juodojo aukso kaina iš karto šovė į viršų ir priartėjo prie 100 dolerių už barelį. Jau pirmomis šių metų dienomis WTI naftos kaina Niujorko prekių biržoje pakilo 0,2 proc. ir siekė 99,85 dolerio už barelį.
Tačiau griežtos sankcijos yra vienintelė priemonė, kurios gali imtis Vakarų valstybės, kad sulaikytų Iraną nuo branduolinės programos įgyvendinimo. Nors JAV valstybės departamentas Irano grasinimą blokuoti Ormūzo sąsiaurį pavadino „absurdišku elgesiu“ ir pareiškė, kad neleis kliudyti tankerių judėjimui, Iranas atšovė, jog nepakęs jokių grasinimų.
Persijos įlankoje dislokuotas JAV Penktasis karinis laivynas paskubėjo užtikrinti, kad neleis sustabdyti tankerių judėjimo ir kaip šių žodžių patvirtinimas iš karto į regioną išplaukė karinių laivų lydimas lėktuvnešis „John C.Stennis“ - jis be jokių kliūčių įplaukė į Ormūzo sąsiaurį ir Arabijos jūrą. Penktojo laivyno atstovas paaiškino, kad šis karinių laivų maršrutas seniai suplanuotas, yra tik „rutina“. Esą laivai prieš tai buvo Jungtinių Arabų Emiratų Džebelio Ali uoste ir dabar per sąsiaurį plaukia į Indijos vandenyną, kad iš oro palaikytų NATO pajėgas Afganistane. Irano kontradmirolas Habibollah Sayari iš karto pareiškė, kad Iranas neblokuos Ormūzo sąsiaurio, o šalies prezidentas ir dvasinis lyderis ajatola Ali Khamenei per savo patarėją taip pat pranešė, jog neduos įsakymo blokuoti sąsiaurį.
Bręsta konfliktas
Teherano grasinimai pasigirdo iš karto po to, kai paskutinę šių metų dieną JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įsakymą nubausti užsienio finansų institucijas, atliekančias operacijas per Irano centrinį banką. Tai pačios griežčiausios sankcijos Iranui už jo branduolinę programą. Šis įsakymas palies visus, kurie turi reikalų su Irano centriniu banku ir verčia kitas šalis rinktis: ar pirkti Irano naftą, ar vykdyti finansines operacijas per JAV finansų įstaigas ir bankus.
Šios sankcijos įsigalios po 60 dienų nuo įsakymo pasirašymo, todėl Teheranas dar turi laiko paklusti tarptautinės bendruomenės reikalavimams ir atsisakyti branduolinės programos. Tačiau atrodo, kad Iranas linkęs bloginti santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir savo priešininkais Artimuosiuose Rytuose. Jo kariuomenės vadas generolas Ataollah Salehi pareiškė, kad Iranas „pasirengęs atremti bet kokius grasinimus ir turi viską, ko gali tam prireikti“. Vienas JAV analitikų centrų - Brookingso institutas - skelbia, kad „šis stiprus įtampos tarp JAV ir Irano padidėjimas, bandant sustabdyti Irano branduolinę programą, gali būti daug pavojingesnės fazės pradžia“.
Naftos kaina tik didės
Į tai negali nereaguoti naftos biržos, nes dar prisideda nestabilumas Irake, o tai mažina perspektyvą, kad šioje šalyje šiais metais pavyks išgauti daugiau naftos. Todėl „WTI ir „Brent“ naftos kainos liks apie 100 dolerių, nes tai susiję su didele geopolitine rizika. Nafta - viena svarbiausių žaliavinių prekių, kurių kainos tik didės“, - tvirtina ir Sidnėjuje esančios firmos „CMC markets“ analitikas Davidas Landas.
Didieji investiciniai bankai prognozuoja, kad už WTI naftos barelį Niujorko biržoje netrukus bus mokama maždaug 110 dolerių, o „Brent“ tipo nafta, kuri ir lemia naftos kainą pasaulyje, kainuos dar daugiau - 115 dolerių. „Economic Outlook Group“ vyriausiasis ekonomistas Bernardas Baumohlis mano, kad šiais metais gali sutrikti naftos tiekimas dėl Irano atsakomųjų priemonių, o tai gali pabranginti naftą dar 10-20 dolerių. „Iš tiesų taps pavojinga, jei naftos barelio kaina perkops 130 dolerių. O didėjanti konfrontacija tai gali lemti. Tuomet jau bus galima kalbėti, kad Jungtinės Valstijos, kaip ir Europa, ims grimzti į recesiją, o viso pasaulio ekonomiką ištiks nuosmukis“, - aiškino ekonomistas.
Ekspertai mano, kad naftos kaina liks didelė, nors ir Amerikos, ir Europos ekonomika šiuo metu yra silpna, nes naftos produktų, ypač dizelino, paklausa šiuo metu lenkia pasiūlą.
„Egzistuoja nuomonė, kad didelės naftos kainos išsilaikys visus 2012 metus, nes visas likęs pasaulis, plėtodamas savo ūkį, sunaudoja vis daugiau naftos“, - pabrėžė amerikiečių naftos bendrovės „Oil Price Information Sevice“ vyriausiasis analitikas Tomas Kloza. Tačiau vis dėlto galima ir suabejoti tokiomis prognozėmis. Kai kurie analitikai mano, kad galų gale naftos kaina gerokai sumažės, nes augs jos gavyba Libijoje ir Šiaurės Amerikoje, be to, jeigu Europos ekonomiką ištiktų krachas, naftos kaina staigiai nukristų.
Rašyti komentarą