Skambančios šampano taurės, danguje mirgančios fejerverko liepsnos, miestų aikštėse ir gatvėse šurmuliuojantys žmonės – taip lietuviai palydėjo 2011-uosius, Kiškio, metus ir sutiko 2012-uosius, Drakono, metus.
Šventinės programos
Šiais metais variantų, kaip galima pasitikti ateinančius 2012-uosius, pasirinkimas buvo kaip niekad gausus: nenorintiems naujų metų sutikti vakarėlyje ar mieste šventines programas paruošė visos didžiosios šalies televizijos, o turintys pakankamai pinigų šampano taures galėjo pakelti naktiniame klube, rimtosios muzikos koncerte ar kitame neeiliniame renginyje.
Tačiau linksmybės, vykstančios naktiniuose klubuose, restoranuose ar kitose pasilinksminimų vietose Naujųjų metų naktį nėra pigios – dėl itin didelės paklausos naujametinės programos, kaip minėta, labiausiai bus prieinamos tik turintiems pakankamai pinigų ir galintiems išlaidauti. Bilietų į naujametinius renginius kainos dažnai siekia 100-200 litų, o norintys išskirtinės programos savo kišenes prie Naujuosius metus gavo patuštinti iki 500 litų, itin retais atvejais – net iki kelių tūkstančių litų.
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais didelė dalis lietuvių Naujuosius metus sutinka šventiškai nusiteikę ir nelinkę lindėti namuose – specialiai šiai progai paruoštose Lietuvos miestų ir miestelių centrinėse gatvėse žmonių daug daugiau nei įprastą dieną. Daugelis, neišgąsdinti nelabai žiemiškų orų, Drakono metus ryžosi pasitikti įvairiuose viešuose renginiuose, kurių daugumos neatsiejamas akcentas – išpuošta eglė.
Naujųjų metų pavojai
Kaip ir dauguma švenčių, taip ir Naujieji metai Lietuvoje neapsieina be alkoholio, sveikatai pavojingų situacijų ir tam tikrų konfliktų. Nors šampanas jau yra tapęs beveik neatsiejamu Naujųjų metų atributu, vertėtų prisiminti, kad nesaikingas alkoholio vartojimas gali turėti rimtų pasekmių – teisėsaugos pareigūnai šią naktį tikriausiai atlaidžiai žvelgia į viešoje šampano taures keliančius lietuvius, alkoholio išprovokuotos agresijos ir neapgalvotų poelgių dėka pirmos 2012-ųjų dienos rytą gali tekti sutikti ligoninės lovoje. Be to, nors ši žiema neįprastai šilta, derėtų prisiminti, jog temperatūra Naujųjų metų naktį daugelyje Lietuvos vietų bus žemiau nulio, todėl linksmybės gryname ore gali pasibaigti nušalusiomis galūnėmis ir rimtesniais sveikatos sutrikimais.
Fejerverkai – išskirtinis Naujųjų metų priedas. Dangus šią naktį tiesiog mirga nuo spalvingų šviesų žaidimo, tačiau su pirotechnika vertėtų būti atsargiems: kiekvienais metais po žiemos švenčių medikai suskaičiuoja ne vieną dešimtį neatsakingai besielgusių su sprogiais daiktais ir dėl to netekusių pirštų ar netgi rimtai apdegusių.
Ką mėgsta Drakonas?
Drakono metai itin mėgstami Rytuose, nes atneša laimę, sėkmę, pinigų. Todėl ir švęsti pagal rytiečių pavyzdį juos reikia linksmai, triukšmingai, pasirūpinus fejerverkais, ritminga, uždegančia muzika.
Vis dar krikščioniškoji Europa sėkmingai perima egzotiškas šios šventės tradicijas, ritualus, atsiradusius tikint, kad žmogus yra tik nedidelė Visatos dalis. Todėl kasmet pasipila patarimai, kaip tinkamai pasiruošti Naujųjų sutikimui.
Astrologai nurodo, kad 2012 metų sėkmingos spalvos – juoda, mėlyna, tinka ir ryškiai raudona, geltona, balta. Apskritai tinka saulėtos, ryškios spalvos, blizgesys, tikri ir netikri deimantai.
Moterims verta puoštis brangiais papuošalais ir aksesuarais, pageidautina – vandens spalvų, siekiantiems išminties ir žinių – įsigyti drakono statulėlę, puoštą perlais.
Sutinkant 2012-uosius, astrologai siūlo pamaloninti Drakoną – ant stalo pageidautina turėti bent vieną aštrų, „ugningą“ patiekalą. Tam puikiai tiks imbieras, čili pipirai, cinamonas, koks nors mėsiškas spiritu apipiltas patiekalas. Norintiems privilioti pinigus ant stalo reikėtų turėti auksaspalvių vaisių – apelsinų, mandarinų. Tačiau, etnologo nuomone, bent jau mūsų seneliai ant naujamečio stalo ypatingų patiekalų nedėdavo – svarbiau buvo vaišių gausa.
Naujieji Europoje atsirado švenčiant neįvykusią pasaulio pabaigą
„Drakono metai su europiniais Naujaisiais metais neturi nieko bendro, jie švenčiami pagal Mėnulio kalendorių, Pietryčių Azijos tradicijas. Krikščioniškasis pasaulis Naujuosius metus pradėjo švęsti apie tūkstantuosius metus, XVIII amžiuje jie buvo perkelti į Šv. Silvestro dieną, sausio 1-ąją.
Tai – kosmopolitinės miesto kultūros džiūgavimas, buvimas kartu. Nuo XVIII amžiaus atsiranda šampanas ir panašūs elitinės kultūros dalykai, karnavalinė kultūra prasiskverbia į dvarininkų puotas. Lietuvių kultūros pagrindas – žemdirbystė, į valstiečių namus Naujųjų metų šventimas ateina tik XX amžiaus 4 dešimtmetyje. Į kaimą ši šventė ateina prieš pat Antrąjį pasaulinį karą“, – aiškino Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros vedėjas, docentas, daktaras Arūnas Vaicekauskas.
Besibaiminantiems šių metų virsmo ir pasaulio pabaigos derėtų prisiminti, kad toks pat scenarijus buvo ir prieš tūkstantmetį: 999 metais žmonės lygiai taip pat laukė gąsdinančios baigties. „Visa krikščioniška Europa laukė pasaulio pabaigos – visų nuotaikos baisios, visi meldžiasi. Šių dienų visuomenė jau taip nebetiki, o tais laikais žmonės tikėjo iš tiesų, bijojo tos pasaulio pabaigos. Ir kai ji neįvyksta, minios pasileidžia į gatves, džiūgauja, vyksta masinės linksmybės, sproginėja petardos“, – pasakojo Europos švenčių tradicijų žinovas.
Neįvykusi pasaulio pabaiga taip nudžiugino krikščionišką pasaulį, kad po kelių šimtų metų nuspręsta Naujųjų metų šventę sutapatinti su Šv. Silvestro diena. Tiesa, naujai šventei teko sugalvoti ir šventimo būdus, nes iš senų laikų kilusių apeigų nebuvo.
Mieli Alfa.lt skaitytojai, jeigu norite pranešti apie Naujųjų metų naktį įvykusią naujieną, Alfa.lt portalas laukia jūsų laiškų. Juos galite siųsti elektroniniu paštu.
Rašyti komentarą