Niurzgantys dėl sunkmečio patiriamų nepriteklių tautiečiai galėtų dažniau pažvelgti į supantį pasaulį su ironija. Tada suprastų, kad lazda tikrai turi du galus. Ir baronas Miunhauzenas yra sakęs: „Ponai, nebijokite juoktis, nes pačios didžiausios kvailystės šiame pasaulyje daromos rimta veido išraiška.“
Pasiklydęs žaliaakės vilionėse
Seimo narys Saulius Stoma tautiečiams atskleidė visiškai naują tautos atstovo veidą. Tai nebūtinai turi būti prie įstatymų šūsnių sukniubęs rimtuolis, o gyvas padaras, toks pats, kaip ir visi kiti. Rinkėjai suprato, kad patarlė „žilė galvon – velnias uodegon“ galioja ir tautos išrinktiesiems. Paviliotas žaliaakės žurnalistės Rūtos Mikolaitytės, žadėjęs svaiginančią padėjėjos karjerą, S. Stoma galėjo netekti net Seimo nario mandato, tačiau atsipirko pašaipomis. Jaunoms ir gražioms merginoms ateityje gali būti sunkiau rasti darbo Seime. Gal ir vėl bus provokacija?
„Šatrija“ atsikratė įtarimų
Metų pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Liustracijos komisijos apeliacinį skundą ir paliko galioti žemesnio teismo nutarimą panaikinti sprendimą, kuriuo ekspremjerė Kazimira Danutė Prunskienė pripažinta slapta bendradarbiavusi su KGB. Paprasčiau kalbant, po 20 metų vienas kitam prieštaraujančių teismų sprendimų K. D. Prunskienė oficialiai nusipurtė „Šatrijos“ slapyvardžio. Šios bylos nagrinėjimas pelnytai galėtų patekti į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausiai besitęsusi ir daug ką linksminusi (nervinusi, skaudinusi) byla naujosios Lietuvos istorijoje.
Adamkus „patyrė“ šantažą
Prezidentas Valdas Adamkus, išleidęs atsiminimų knygą „Paskutinė kadencija“, pakraupino tautą, kai atskleidė, kad jam vadovaujant Lietuvai teko patirti šantažą. Didysis klausimas – kas drįso šantažuoti valstybės vadovą – netrukus buvo atskleistas. Kas gi dar – Vytautas Landsbergis! Tačiau netrukus paaiškėjo, kad V. Adamkus „netiksliai“ suprato žodžio „šantažas“ prasmę. Bėda ta, kad į tarptautinių žodžių žodyną jis žvilgterėjo tik po to, kai Lietuva jau pasipiktinusi kunkuliavo dėl spaudimo prezidentui. Politologams teko ilgokai aiškinti, kad reiškiama nuomonė nėra tapati spaudimui, o juolab šantažui.
„Prisikėlimo“ nužengimas į pragarus
Prieš 2008 metų Seimo rinkimus sutverta Tautos prisikėlimo partija į Lietuvos politinę areną atėjo su pažadais – „Su mumis gyventi bus linksmiau!“ ar „Visi jau spėjo prisidirbti, tad leiskite ir mums!“ Arūnas Valinskas, trumpai pabuvęs „vienu iš trijų aukščiausių valstybės pareigūnų“, tvirtino, kad pažadas įvykdytas su kaupu, tad metų pabaigoje paskutinės „prisikėlėlių“ atplaišos kukliai įsiliejo į Liberalų ir centro sąjungą. Rinkėjams spręsti, ar profesionalus šoumenas sugebėjo pagyvinti apipelijusį politinį gyvenimą, tačiau šios kadencijos Seimo nariai niekada neatleis A. Valinskui (tuo metu buvusiam Seimo pirmininku), kad parlamento kavinėse uždraudė alkoholinius gėrimus, kuriuos visą kadenciją teko tampyti iš šalia esančios parduotuvės.
Brazauskienės politinės vedybos ir skyrybos
Kristinos Brazauskienės ir Vytauto Šustausko politinis darinys – Lietuvos laisvės sąjunga, vėliau turėjusi virsti Lietuvos prezidento sąjunga (šio pavadinimo neregistravo Teisingumo ministerija) – galėjo tapti vienu kurioziškiausiu politiniu projektu. Prabangaus viešbučio „Crowne Plaza“ (buvusi „Draugystė“) savininkę ir ubagų karalių galėjo suvienyti nebent mėnulio pilnatis arba gerą humoro jausmą turinčios priešiškos specialiosios tarnybos. Tačiau kažkas nepavyko... ir prezidento našlė ėmėsi viena pati tverti Demokratinę darbo ir vienybės partiją. LDDP (Lietuvos demokratinė darbo partija) būtų užtikrinusi didesnį tęstinumą su anapilin iškeliavusiu Prezidentu.
Rašyti komentarą