Baigiantis 2011-iesiems, metas prisiminti, kokius pažadus girdėjome iš tų, kuriems mokame algą už tai, kad tvarkytų šalies reikalus. Naujienų portalas Alfa.lt siūlo savo skaitytojams išrinkti pažadą, kuriuo patikėjote ir dėl kurio neišpildymo nusivylėte labiausiai.
Siūlydami išrinkti pažadus, kurių garbiems tautos išrinktiesiems arba tautos išrinktųjų paskirtiesiems nepavyko išpildyti, paraštėse paliekame pažadus, dalytus prieš vasarį vykusius savivaldybių tarybų rinkimus – jau išgirdus kai kuriuos iš tų pažadų buvo aišku, kad tai, anot vieno rusų klasiko, tėra opiumas liaudžiai, o jeigu buvo jais patikėjusių, vadinasi, su humoro jausmu lietuviai dar nėra susibičiuliavę. Tad siūlome Jums keturis pažadus, kurie 2011-aisiais buvo kartoti ne kartą.
Premjeras Andrius Kubilius apie krizę:
„Mes išgyvenome recesijos laikotarpį. Mums pavyko įveikti sunkią finansinę situaciją, pavyko sukurti pagrindą išėjimui iš krizės ir šiandien jau matome teigiamas permainas makrolygmenyje. Žinoma, kol šis augimas makrolygmenyje pasieks kiekvieno kišenę, dar praeis kažkiek laiko, tačiau aš galvoju, kad šie metai bus pozityvūs. Mes nenorime kurti iliuzijų, tačiau tvirtas pagrindas optimizmui yra“, – pareiškė premjeras A. Kubilius vasario 25 dieną, duodamas interviu „Ekspress nedelia“.
Tuo, kad sunkiausi laikai Lietuvai jau – praeityje, kad krizė baigėsi, jau vasarą pradėjo džiaugtis ne tik įtakingi politikai, bet ir ekonomistai. Deja, realybė pasirodė kiek kitokia, kai Finansų ministerija, gavusi naujausius duomenis, patikslino bendrojo vidaus produkto augimą ir paaiškėjo, kad teks gerokai koreguoti 2012 metų biudžetą.
Faktas: krizė baigėsi pensininkams – jiems nuo kitų metų sausio bus atkurtos pensijos, o dirbantiems krizė tebesitęs – valdžia nusprendė, kad reikia sumažinti įmokas į privačius pensijų fondus, apmokestinti brangius automobilius ir brangų nekilnojamąjį turtą.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas apie pigesnes dujas:
„Dujos turėtų Lietuvai atpigti bent 15 procentų, jeigu „Gazprom“ laikysis sutartinių įsipareigojimų tiekti Lietuvai dujas teisingomis kainomis“, – balandžio pradžioje po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams pareiškė ministras pirmininkas. O energetikos ministras A. Sekmokas dar anksčiau tikino, kad šilumos kaina vartotojams ateinantį (t. y. šį) šildymo sezoną, palyginus su praėjusiu, nedidės arba bus tik nežymiai didesnė. Tiesa, tąsyk jis taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip tai bus pasiekta. Jis taip pat aiškino, kad „dėl dujų kainos turime derėtis ir susitarti dėl teisingos kainos. (...) Aš esu įsitikinęs, kad dujų kaina mažės, ir mažės šiais metais, nes tą lemia „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartis“.
Kaip žinoma, Energetikos ministerija šių metų sausio pabaigoje Europos Komisijai pateikė skundą, prašydama atlikti tyrimą dėl „Gazprom“, kuris yra vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.
Faktas: dujos Lietuvai brango. O jeigu ministrui atrodo, kad šildymo kaina šį sezoną nedidėjo arba yra „tik nežymiai didesnė“, gal jis gyvena ne Lietuvoje?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė apie pigesnį šildymą:
Kai prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios esą dar šiemet turėjo leisti sumažinti šilumos kainą ir išspręsti šilumos punktų valdymo problemas, o vartotojams garantuoti teisę pasirinkti, kiek šilumos jie nori pirkti iš šilumos tiekėjo, šalies vadovės Spaudos tarnyba pranešė, kad praktika, kai su šilumos ar jos gamybai naudojamo kuro tiekėjais susiję asmenys rūpinosi ne namo gyventojų interesais, ekonomiškesniu šildymu, o atvirkščiai – buvo suinteresuoti kuo didesniu, neretai netgi realių gyventojų poreikių neatitinkančiu vartojimu, turi baigtis.
Buvo teigiama, kad priėmus pakeitimus į šilumos kainą nebegalės būti įtraukiamos šilumos punktų priežiūros sąnaudos, o vien dėl šio pakeitimo šilumos kaina didžiajai daliai gyventojų (kai šilumos punktai priklauso šilumos tiekėjui) atpigs, pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno gyventojai turėtų gauti 5 proc. mažesnes sąskaitas.
Faktas: bent jau vilniečiai gavo tokias protu nesuvokiamas sąskaitas, kad nebežino kur dėtis nuo tariamo valdžios rūpesčio jų gerove. Pradėtas tyrimas dėl šių sąskaitų didelių vilčių taip pat nekelia.
Europos krepšinio čempionato organizatoriai apie būsimas pajamas:
Šių metų pradžioje Europos krepšinio čempionato „EuroBasket 2011“ organizatoriai skaičiavo, kad į Lietuvą pasižiūrėti krepšinio varžybų turėtų suplūsti apie 30 tūkst. užsieniečių ir kiekvienas jų kasdien išleisti 150–200 eurų (517–690 litų).
Europos krepšinio čempionato organizatorių skaičiavimu, Lietuvoje apsilankė per 20 tūkst. svečių iš užsienio. Čempionato rungtynes stebėjo 135 tūkst. vietinių žiūrovų arenose ir 120 tūkst. žmonių pramogų zonose. Iš viso buvo parduota 158 tūkst. bilietų (t. y. 75 proc. visų rinkoje buvusių bilietų).
„EuroBasket 2011“ skelbė, kad tiesiogines pajamas sudarė 34,8 mln. litų, tuo tarpu surengti čempionatą kainavo kiek daugiau nei 32,5 mln. litų. Valstybė čempionato organizavimui skyrė 9,7 mln., o per pridėtinės vertės mokestį (PVM) susigrąžino 24,2 mln. litų.
„Eurobasket 2011“ organizavimo sąnaudos buvo gerokai mažesnės nei ankstesnių pirmenybių. Pavyzdžiui, 2007 metų Europos čempionatas Ispanijoje kainavo 60 mln. eurų (per 207 mln. litų), o 2009 metų Europos pirmenybės Lenkijoje – 47 mln. zlotų (perskaičiuojant vidutiniu 2009 m. kursu, kurį pateikia Lietuvos bankas – 37,6 mln. litų).
„EuroBasket 2011“ organizatoriai ir vyriausybė akcentavo, kad valstybė nuostolių nepatyrė.
Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius pabrėžė, kad investicijos į infrastruktūrą, sporto arenas atsipirks ne tik per čempionatą, bet ir ateityje, todėl dabar grynosios naudos skaičiuoti neverta.
„Lietuva, suorganizuodama aukščiausio lygio čempionatą, pristatė save kaip šalį, kuri daug sugeba, o tokio pristatymo vertė ne visada yra apskaičiuojama“, – yra sakęs premjeras.
Rašyti komentarą