Pasibaigus chaotiškam Seimo narių blaškymuisi ir gruodžio 20 dieną priėmus kitų metų valstybės biudžetą, iki šiol neaišku, kiek realiai naudos biudžetui gali duoti fiziniams asmenims priklausančio nekilnojamojo turto (NT), kurio vertė – daugiau kaip milijonas litų, apmokestinimas. Gali būti, kad planuojami 17 milijonų litų, kuriuos brangaus NT apmokestinimo idėjos autoriai tikisi surinkti į biudžetą, liks tik graži svajonė, mat kol kas negalima pasakyti, kiek kainuos šio mokesčio administravimas.
Siūlydami apmokestinti daugiau kaip milijono litų vertės nekilnojamąjį turtą parlamentarai pabrėžė: tai biudžetui duotų maždaug 17 milijonų litų. Remiantis Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos fiziniams asmenims priklauso 741 vienetai gyvenamosios paskirties turto, kurio vertė – daugiau kaip milijonas litų, 415 negyvenamosios paskirties turto vienetų, kurių vertė – daugiau kaip milijonas litų, ir 4667 žemės sklypai, kurių vertė – daugiau kaip milijonas litų, sunku prognozuoti, ar politikų viltims lemta išsipildyti.
Juolab kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 4, 6, 7, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „įgyvendinant įstatymo projektą galimas papildomų biudžeto lėšų poreikis nekilnojamojo turto mokesčiui administruoti, tarp jų ir papildomas asignavimų poreikis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacinių sistemų adaptavimui ir tinkamos sąveikos VĮ „Registrų centras“ informacinėms sistemoms užtikrinimui“.
Išvertus į žmonių kalbą, tai reikštų, kad tiek VMI, tiek Registrų centrui gali prireikti papildomų pinigų. Kiek? Atsakymo į šį klausimą kol kas nėra.
„VMI informuoja, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 4, 6, 7, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto įgyvendinimo administravimo kaštai dar tikslinami“, – naujienų portalui Alfa.lt pranešė VMI prie Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Buta.
Mokesčio administravimo kaštai – tai tik viena medalio pusė. Iki šiol neaišku, ar NT mokestį – 1 procentą nuo fizinių asmenų turimo turto vertės, viršijančios milijoną litų, jo savininkai mokės pagal iki šiol buvusį turto įvertinimą, ar turtą reikės pervertinti iš naujo. Kas mokės už naują turto vertinimą, jeigu jis bus? Jeigu turto savininkas nesutiks su turto įvertinimu ir kils ginčas, kas apmokės dar vieną turto vertinimą? Kada bus sudarytas turto verčių žemėlapis, apie kurį Seime kalbėjo iniciatyvos apmokestinti brangų NT autoriai ir kiek jis kainuos?
Nekilnojamojo turto įstatymo pataisos turėtų įsigalioti nuo 2012 metų sausio 1 dienos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jas pasirašė ketvirtadienį.
Karštligiškas skubėjimas, panašu, jokio aiškumo gyventojams, kurie nuo kitų metų pradžios jau turėtų galvoti, kad jų pinigines patuštins nekilnojamojo turto mokestis, nesuteikė. Ir dar kartą atskleidė dalies politikų nekompetenciją, kai visuomenei svarbūs klausimai sprendžiami paskutinę minutę, neturint aiškios vizijos, kaip konkretūs klausimai bus išspręsti realiai, o ne teoriškai Seimo kabinetuose ir koridoriuose.
Rašyti komentarą