Šį rudenį Kembridžo universiteto lietuvių bendrija surengė interaktyvųjį forumą, kuriame aptarė dešimtmečio idėjas Lietuvai garsinti. Šiemet šalyje pavidalą įgavo ir daugiau idėjų, iš pirmo žvilgsnio keistų ar neįprastų, o gal nelabai rimtų, davusių netikėtų rezultatų.
Kai kurios šių idėjų, tokios kaip įkurti Lietuvoje teminius Pirčių, Rojaus obuolių, Lėto laiko kaimus, viliosiančius užsienio turistus, arba Rokiškio miesto galvų ketinimas statyti paminklą Johnui Lennonui, nes „Rokiškis rocks“, dar tik starto linijos pradžioje. Todėl Alfa.lt skaitytojus kviečiame balsuoti už idėjas, tikslingai ar atsitiktinumo valia tapusias šalį garsinančiais produktais ar sukėlusiais pasaulio susidomėjimą 2011-aisiais. O jei neradote dėmesio vertos idėjos, papirkusios, papiktinusios ar prajuokinusios užsieniečius ir lietuvius, siūlykite ją komentaruose.
1. Rudenį didžiuosiuose kino salių ekranuose pradėjo suktis pirmasis lietuviškas istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“. Pirmasis per pastaruosius 20 Nepriklausomybės metų filmas sukėlė isteriškų diskusijų dėl „svieto lygintojo“ legendos reikšmės Lietuvai ir tapo žiūrimiausiu šalyje. Nusivylę neišsipildžiusia filmo apie Žalgirio mūšį svajone menininkai ir žiūrovai paskelbė lietuviško komercinio kino atgimimą, „Tadas Blinda“ pradėjo kelionę po užsienio kino teatrus. Amerikietiškoji kino premjera vyko visai netoli Holivudo, Los Andžele, ir galbūt ją pamatė ne vien Amerikos lietuviai.
2. Lietuvoje neįmanoma kurti verslo, Lietuvai nereikia jaunimo ir jų idėjų? Protų nutekėjimo problema šalyje gili, bet kartais protai grįžta ir sugalvoja imtis rizikingų ir naujų dalykų. Po studijų Londone, prasidėjus 2008 metų krizei, grįžęs Domantas Užpalis nusprendė savęs negailėti: pirko toną kakavos pupelių ir pradėjo mokytis gaminti šokoladą. Šiuo metu Molėtų rajone, Giedraičiuose, ant ežero kranto sodyboje gaminamas rankų darbo šokoladas vilioja turtingus pirkėjus iš Londono ir džiugina aplinkinių sodybų šeimininkus, maniusius, kad gyvena niūriame užkampyje be darbo perspektyvų.
3. Pirmosiomis 2011-ųjų dienomis Lietuvos vardas nuskambėjo pasaulio informaciniuose naujienų portaluose. Tapome pirmąja šalimi pasaulyje, turinčia savo vardo kvapą. Kvapu pasakojamos istorijos apie mūsų šalies gamtą, kultūrinį paveldą pasiteisino: pasak kvepalų kūrėjų, atsirado nemažai užsieniečių, perkančių šį produktą vien iš smalsumo. „Didžiausias komplimentas, kokį gali pasakyti moteriai: „Tu kvepi kaip lietuvis“, – naujieną apie Lietuvos vardo kvepalus „Lietuvos kvapas“ pasigavo ir savaip interpretavo JAV politinio humoro laidos „The Colbert Report“ vedėjas Stephenas Colbertas. Kam sentimentai, kam – humoro jausmas, bet Lietuvos vardas originaliame kontekste pasaulį apskriejo.
4. Vilniečio dailininko Antano Pužausko freskos Panevėžio viešbutyje „Romantic“ traukė vestuvininkų ir meno mėgėjų dėmesį. Tačiau iš tiesų garsios tapo tik po to, kai Europos krepšinio čempionato metu jame apsistojęs Marcas Gasolis kūrinį nufotografavo ir nuotrauką paskelbė socialiniame tinkle. Interneto bendruomenė sujudo: ar 1848 metais statytame malūne įsikūręs viešbutis primena bendrabutį, ar ispanų krepšininkas nesuprato meno? „Tokie boutique, teminiai viešbučiai yra geriausia, ką mes turime. Lietuvoje jų atsiranda vis daugiau“, – tuomet Alfa.lt aiškino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Užsienio žiniasklaida ir vėl turėjo progą įsitikinti, kad lietuviai – meną ir viešbučiuose kurianti tauta.
5. Niujorko meras ir kiti internetą turintys pasaulio gyventojai jau žino, kad neleistinose vietose pastatytus automobilius galima sutraiškyti šarvuočiu. Tokią viešųjų ryšių akciją sumanęs Vilniaus meras Artūras Zuokas gavo alternatyvią Ig Nobelio premiją, skiriamą už nestandartines idėjas ir absurdiškus išradimus, o Lietuva – porciją dėmesio. Milijonai šarvuočiu traiškomų automobilių vaizdelio peržiūrų internete – užsienio ekspertai net įvertino, kad tai gali būti labiausiai Lietuvą pasaulyje išgarsinęs dalykas per visą šalies istoriją.
6. Smaragdinė Kauno miesto eglė iš 50 tūkst. plastikinių butelių – projektas, sulaukęs ir žavesio šūksnių, ir kritikos. Menininkė Jolanta Šmidtienė džiaugiasi, kad jos kūrinys pretenduoja į „Guinneso“ rekordų knygą, kai kurie piliečiai piktinasi, kad eglei naudoti nauji buteliai, taip iškreipiant idėją. Tuo tarpu į kauniečius jau kreipėsi užsienio žurnalistai, susidomėję neįprastu sprendimu. Kaunui pavyko pritraukti pasaulio, pamišusio dėl ekologijos, dėmesį.
Rašyti komentarą