Liekna, tamsiaplaukė, užburiančiai besišypsanti. Charizmatiška. Sutverta scenai. Minske gimusi, po pasaulį skrajojanti ir Vilniuje apsistojanti jauna dainininkė Veronika Gordijevskaja apie save jau verčia kalbėti ne tik Baltarusijos, Lietuvos, bet ir Amerikos pramogų pasaulį.
Pernai tarptautiniame konkurse Majamyje „Atlantic Breeze 2010“ Lietuvą atstovavusi Veronika pateko į konkurso finalą, pasirašė sutartį su garsia įrašų kompanija„ WMA label“, įsipareigojusia pasirūpinti jos karjera Amerikoje. Yra nusifilmavusi ne viename vaizdo klipe, išleidusi debiutinį albumą, įdainavusi hitais tapusias dainas „Your beauty is your soul“ ir „Get back“. Norėdama įrodyti, kad sugeba dar daugiau, dalyvavo Baltarusijos televizijos šou „Šok su žvaigžde“, kur jai sekėsi puikiai.
Kartojame - Veronika sutverta scenai. Vaikystėje su populiariu Minsko choru „Krinička“ ji apvažiavo visą pasaulį - dainavo pritariant JAV Prezidento orkestrui, koncertavo Anglijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje. Italijoje dainavo pačiam Popiežiui Jonui Pauliui II. Iki šiol negali pamiršti, kaip jis su ja kalbėjo baltarusiškai.
Jau pora metų agentūros „Makrokoncertai“ publiką „apšildanti“ dainininkė V. Gordijevskaja yra dainavusi su Lietuvoje gastroliavusiiiomis Rusijos estrados megažvaigždėmis – Kristina Orbakaite, Borisu Moisejevu, Verka Serdiučka, Filipu Kirkorovu, taip pat Patricia Kaas. Su Rusijos estrados karaliumi tituluojamu Nikolajumi Baskovu susirašinėja trumposiomis žinutėmis, o garsioji Sofija Rotaru jai linkėjo sėkmės ir pažadėjo padėti visada, kai tik prireiks.
Visai neseniai Lietuvoje koncertinį turą surengęs moterų numylėtinis Valerijus Meladzė, kartu su Veronika atlikęs savo šlagerį „Traukos nebėra“ ir, ko gero, pajutęs magišką jos talento jėgą, girdint sausakimšai žiūrovų salei su nuostaba konstatavo: „Trauka vis dėlto yra“.
Veronika, rusų kalba tavo pavardė Gordijevskaja skamba labai išdidžiai – Besididžiuojanti. Iš kokios šeimos esi kilusi ir kuo gyvenime iš tiesų didžiuojiesi?
Vardas „Veronika“ reiškia „nešanti pergalę“, o štai pavardė, ko gero, lenkiška, o Lietuvoje mane labai įšiltai sutinka. Gal todėl, kad aš labai stengiuosi – kiekvienąkart per savo pasirodymą publikai pateikiu mažytę staigmeną – padainuoju vieną dainą lietuviškai. Ji vadinasi „Tiesa ar netiesa?“. Gal todėl manęs dar nė sykio nuo scenos nenušvilpė. (Juokiasi.)
Gal po truputį mokaisi lietuvių kalbos?
Bandau, bet pernelyg trumpai būnu Lietuvoje, kad galėčiau lankyti lietuvių kalbos kursus. Bet aš esu poliglotė, man lengvai sekasi kalbos, ir lietuviškai jau neblogai suprantu, tik kalbėti nedrįstu.
Kokie keliai Tave suvedė su garsiausiais Rusijos estrados dainininkais? Kaip sekasi su jais bendrauti?
Žinote, man maloniausia dirbti su vyrais. Jie negaili komplimentų, pagiria šypseną, suknelę. O, tarkim, dirbdama su Kristina Orbakaite, pastebėjau moterims suprantamą dalyką – tam tikrą šaltuką. Gal ji pagalvojo, kad tapsiu jos konkurente. (Juokiasi.)
Man labai patiko dirbti su Sofija Rotaru. Prieš pasirodymą su ja labai smarkiai jaudinausi. Maniau, kad ji bus labai rimta, šalta, bet po ketvirto koncerto, kuris įvyko Vilniuje, apsikabinome ir ilgai negalėjome išsiskirti. Ji man kalbėjo: „Tu išsirinkai nelengvą kelią, aš linkiu tau sėkmės. Aš tikiu, kad tau pasiseks, ir aš tau visada padėsiu, kai tik prireiks.“ Tai prisiminus ir iki šiol per kūną eina drebuliukas. S. Rotaru – aukščiausios klasės artistė. Gavusi iš jos, galima sakyti, palaiminimą, jaučiuosi nuostabiai.
Tu dainavai ir su kitu aukščiausios klasės artistu – Nikolajumi Baskovu...
Neseniai, kai jis koncertavo Lietuvoje, dainavau prieš visus penkis jo koncertus ir netgi kartu su juo – jo šlagerį „Paleisk mane“, kurį jis dainuoja su Taisija Povali. Priėjo prieš vieną koncertą prie manęs ir pasakė: „Veronika, padainuokime kartu“ ir mes ekspromtu uždainavome šią širdį draskančią jo dainą. Maniau, kad dainuojant iš jaudulio iššoks mano pačios širdis. Teko dainuoti ir su Lietuvoje gastroliavusiu garsiuoju „Eletric Light orchestra“. Aš manau, kad man gyvenime jau pasisekė.
Prieš žvaigždžių koncertus tau tenka „apšildyti“ publiką. Kaip jautiesi tokiame amplua?
Kiekvienas pasirodymas - didžiulis išbandymas. Kai dainuoju prieš jų pasirodymas, kaupiu patirtį, auga pasitikėjimas savo jėgomis. Ne kiekvienam jaunam artistui pasiseka su tokiais dideliais artistais stovėti vienoje scenoje, o juo labiau – kartu dainuoti.
Kur tenka būti derinant koncertų, pasirodymų reikalus, kur koncertuoji viena?
Juokauju, kad esu nesugaunama – dainuoju ne tik Vilniuje, bet ir Minske, Maskvoje. Labai dažnai privačiuose vakarėliuose. Iš to ir gyvenu.
Gal jau teko dainuoti Maskvoje, garsiosios Rubliovkos turtuoliams?
Aš manau, kad tokie pasirodymai – dar ateityje. (Juokiasi.) Tiesa, neseniai kartu su jaunu Rusijos dainininku Vladu Tapalovu dainavau vienam žinomam asmeniui, kilusiam iš Sibiro, iš Syktyvkaro. Rusijoje esu buvusi, bet į tokią tolybę likimą dar nebuvo nunešęs. Bet man ten patiko. Nuostabi gamta, upė, publika labai šiltai priėmė.
Dainuoji su Rusijos garsenybėmis, Majamyje laimėjai kontraktą dėl karjeros Amerikoje. Nors esi tokia jauna, bet prieš tave jau klojamas raudonas kilimas...
Neklojamas, nes jo riekia nusipelnyti. Aš scenoje vos pora metų. Galima sakyti, kad esu jauna, vilčių teikianti atlikėja. (Juokiasi.)
Dainuosianti ir su Ala Pugačiova...
Nedainuosiu, nes ji atsisveikino su scena. Beje, apie jos ir Maksimo Galkino vestuves išgirdau būtent iš N.Baskovo. Po mūsų susitikimo, kai su juo padainavome kartu, pasikeitėme telefonų numeriais, susirašinėjame žinutėmis, ir jis pirmas man šią žinią patvirtino.
Veronika, ar tarp lietuvių atlikėjų spėjai įsigyti draugų, ar visi – konkurentai?
Man labai patinka Saša Song – įdomus, talentingas. Jeigu tik ko prireikia, galiu kreiptis ir žinau, kad jis visada padės. Saša – mano labai geras draugas. Su juo dainuojame rusiškai. Tikiuosi kartu su juo padainuoti ir savo soliniame koncerte sausio 27 dieną. Nusprendžiau išeiti iš lietuviško šou biznio šešėlio. (Juokiasi.) Praėjusią vasarą dainavau Ledų šventėje Kėdainiuose, rusų kultūros dienų metu Vilniaus Vingio parke... Pradžiai užtenka.
Tavo tėvai į gastroles po pasaulį išleidžia ramia širdimi? Grįžusi jautiesi žvaigžde?
Aš niekada jų nepamirštu, stengiuosi sugrįžti, aplankyti. Juk sakoma – savoje šalyje ir sienos padeda. Aš manau, kad jie manimi kada nors didžiuosis. O būsiu, ar nebūsiu žvaigžde – nesvarbu. Svarbiausia turėti tikslą ir jo siekti.
Ir tu pasieksi – juk tau pažadėjo padėti pati Sofija Rotaru...
Na, pagalbos į ją kreipsiuosi tik turėdama svarbią priežastį. Kitais metais Jaltoje vėl vyks konkursas „Crimea Music Fest“, kurį ji organizuoja. Labai noriu jame sudalyvauti ir dėl to jai būtinai paskambinsiu. Būtent ji atrenka festivalio dalyvius, ir aš su malonumu atstovaučiau kuriai nors šaliai – Baltarusijai arba Lietuvai. Kaip sakiau, mano vardas reiškia „nešanti pergalę“. Savo vardą reikia pateisinti. Pažiūrėsiu, kokią pergalę jis man atneš. Gal pergalę Kryme, o gal „Eurovizijoje?“ (Juokiasi.)
Rašyti komentarą