„Juokauju, kad prieš Kalėdas dirbu gerąja fėja, kuriančia dovanas, per kurias visiems savo draugams palinkiu laimės. Kurdama ir pati tampu laiminga, nes laimė sugrįžta,“– štai tokią savą, gana sudėtingą, dovanų fėjos gyvenimo būdo schemą šypsodamasi išėsto Vilniuje gyvenanti kaunietė menininkė Jūratė Rekevičiūtė.
Kalėdines dovanas originalumu garsėjanti Jūratė kuria ir prašyta, ir neprašyta. „Visada, išpildžiusi prašymus, stengiuosi savo noru ką nors padovanoti draugams, kurių turiu labai daug. Bandau atsiminti, ko jie per metus norėjo. Kadangi draugaujame labai ilgai, labai daug gero jau padovanota, todėl labai sunku sugalvoti ką nors naujo, nustebinti.
Kiekvienas šiais laikais norėtų ekonomiško, ekologiško automobilio...
Ne, iš manęs automobilio draugai nesitiki. (Juokiasi.) Iš manęs jie tikisi ko nors paprastesnio.
Taigi ko? Kokios būna Tavo dovanos?
Pavyzdžiui – laimės šukelės, puodeliai, papuošalai arba kas nors specialaus, skirto konkrečiam žmogui.
Betgi dėl kiekvieno sukdama galvą labai kankiniesi...
Nesikankinu, nes tai man labai patinka. Net jei mažą daiktelį sukuriu, padarau specialiai draugui arba draugei, jaučiuosi labai gerai, nes geri jausmai, palinkėjimai persiduoda.
O dovanos sugrįžta bumerangu – dovanomis?
Sugrįžta. (Juokiasi.) Gal ne iš karto, gal vėliau, bet vis tiek geriau padaryti kažką mažo, bet iš širdies, nei pirkti didelį nereikalingą daiktą iš parduotuvės. Beje, šukelės – pačios populiariausios. Jas paimu ir patobulinu – atimu tai, ko nereikia, pridedu tai, ko reikia: užrašau paprastą, širdingą palinkėjimą, gražiai įpakuoju ir padovanoju. Paskui sužinau, kad draugai ar draugės juos nešiojasi rankinėse, vyrai kišenėse – kad jiems atneštų laimę.
Šiemet toliau kuriu mažyčius paveiksliukus iš savo darbų ciklo „Komentuoti patinka“ . Tie draugai, kurie man ypatingai patinka, sulaukia ypatingos staigmenos – netgi vardą ir pavardę ant dovanos atspaudžiu ir pakomentuoju: „Patinka“.
Po Kalėdų gyvenimas palengvės, dovanų gaminimo bumas atslūgs?
Ne, tada ruošiu dovanas Naujiesiems, paskui lauksiu šv. Valentino dienos. Šventės nesibaigia. (Juokiasi.)
Taip švaistydamasi dovanomis gali išdalinti viską. Bet juk reikia išgyventi, užsidirbti.
Darau tai, ką reikia ir darau, tą ką noriu. Viskas suderinama. Kuriu dienomis, vakarais, naktimis.
Ir todėl Tavęs prieš šventes nevargina apsipirkimai parduotuvėse, nes ten net neužsuki...
Na, kai ko užsuku. Nusipirkti duonos, sūrio, kvepalų... (Juokiasi.) Žinau vieną mažą keistų daiktų krautuvėlę, kurioje parduodami nerealūs daiktai.
Kalėdų eglutė namuose jau stovi?
Oi, aš ją pasipuošiau jau lapkričio mėnesį. (Juokiasi.) Sandėliuke saugau ne vieną floristinę eglutę, patinkančią išsitraukiu, pasistatau gražioje vietoje ir grožiuosi. Mano eglutės labai gražios, meniškos, originalios, nepakartojamos. Sukurtos vieno garsiausių ne tik Lietuvos, bet ir Europos floristų Marijaus Gvildžio. Kiekvienais metais jis man padovanoja eglutę. Taigi jau turiu muostabią eglučių kolekciją.
Kaune gyvena ir kitas fantastiškas floristas – Modestas Vasiliauskas, kuriantis ne tik eglutes...
Taip, jis irgi puikus mano draugas. Jis – irgi nepakartojamas. Sykį automobiliu man vežė gimtadienio dovaną – pilną „bliūdą“ rožių, kurį buvo užboginęs ant mašinos stogo. Paskui paaiškėjo, kad ta mašina buvo be numerių, be veidrodėlių... Palikęs ją kieme atėjo pas mane, įteikė tris rožes ir paprašė trijų vyrų – tam „blūdui“ nuo mašinos nukelt. (Juokiasi.)
Rašyti komentarą