Artėjančios Kalėdos krikščionims atnešė gerą žinią - mokslininkai patvirtino, kad garsioji Turino drobulė nėra viduramžių klastotė.
Turino drobulės autentiškumas buvo tiriamas net 5 metus ir pagaliau gruodžio viduryje Italijos naujųjų technologijų, energijos ir tvarios ekonominės plėtros nacionalinė agentūra, trumpai vadinama ENEA, paskelbė atlikto tyrimo rezultatus. Tyrime dalyvavę tokie garsūs Italijos mokslininkai kaip Paolo Di Lazzaro, Daniele Murra, Antonino Santoni, Giulio Fanti ir Giuseppe Baldacchini bandė išsiaiškinti, kaip ant audinio, išausto iš lino, galėjo atsirasti Jėzaus Kristaus atvaizdas. Taip pat mokslininkai siekė atsakyti į klausimą, kokie cheminiai ir fizikiniai procesai galėjo sukurti sąlygas ant audinio susidaryti tokio tipo piešiniui, koks yra ant Turino drobulės. Italijos dienraštis „La Stampa“ rašo, kad Italijos ekspertai pasirėmė ir amerikiečių mokslininkų grupės STURP (Shroudof Turin Reasearch Project) atliktu tyrimu.
Italijos mokslininkai visiškai atmetė teiginį, kad Turino drubulė - tai viduramžiais (buvo manoma, kad XIV amžiuje) padaryta klastotė. Jų paskelbtoje ataskaitoje rašoma: „Dvigubas - iš priekio ir užpakalio - kankinto ir nukryžiuoto žmogaus atvaizdas, koks yra įžiūrimas Turino drobulės lino audinyje, pasižymi daugybe netipiškų charakteristikų, cheminių ir fizikinių, kurių šiuo metu neįmanoma atgaminti laboratorijose. Negalėjimas atkartoti drobulės atvaizdo (o tai reiškia ir negalėjimą suklastoti) neleidžia pateikti patikimos hipotezės apie atspaudo susidarymo mechanizmą.“ Todėl galima daryti išvadą, kad šiuolaikinis mokslas nepajėgus paaiškinti, kokiu būdu drobulėje susidarė žmogaus kūno atvaizdas.
Taigi neįmanoma įminti mįslės, kaip atsirado atvaizdas ant drobulės, o tai ir yra „Turino drobulės paslapties esmė“. Mokslininkai nustatė, kad po kraujo lašais jokio atvaizdo nėra, o tai reiškia, kad kraujas ant audinio pateko anksčiau, nei atsirado atvaizdas. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad šis susiformavo vėliau. Be to, visos kraujo dėmės turi ryškius kraštus - dėl to galima spėti, kad kūnas nebuvo nuimtas nuo paklodės. Negana to, audinyje yra irimo, kuris paprastai pasireiškia praėjus 40 valandų po mirties, pėdsakų. Tyrėjai padarė išvadą, kad kūnas gulėjo ant šios paklodės ne ilgiau kaip dvi dienas.
Viena iš versijų, dėl ko ant audinio galėjo atsirasti atvaizdas, skelbė, kad taip galėjo atsitikti dėl elektromagnetinio poveikio. ENEA atlikto eksperimento rezultatai parodė, kad trumpas ir intensyvus kaip blyksnis ultravioletinis apšvitinimas gali taip nuspalvinti audinį, kad jame atsigamintų daugybė kūno atspaudų, įskaitant spalvos toną, audinio pluošto viršutinių sluoksnių spalvinę gamą ir fluorescencijos nebuvimą. Tačiau, pabrėžia ENEA mokslininkai, norint, kad akimirksniu ant lino paklodės paviršiaus atsirastų vidutinio žmogaus ūgio piešinys, būtinas 34 mlrd. vatų ultravioletinio spinduliavimo bendras galingumas, o tokio stiprumo neįmanoma išgauti nė iš vieno iš egzistuojančių ultravioletinio spinduliavimo šaltinių.
„Kai kalbama apie tokius dalykus kaip Turino drobulė, mintyse sukasi tokios sąvokos kaip stebuklas ir prisikėlimas. Tačiau mes kaip mokslininkai tikime tik akivaizdžiais mokslo procesais. Manome, kad mūsų pateiktas rezultatas paskatins pradėti filosofinę ir teologinę diskusiją, o jos rezultatą paliekame ekspertams ir kiekvieno individo sąžinei“, - sakė prie drobulės tyrimo prisidėjęs Lazerių laboratorijos vadovas P.Di Lazzaro.
Tiesa, jis ir jo kolegos priduria, kad tyrimas dar nebaigtas. Jie toliau po kruopelytę rinks „šios mokslinės dėlionės - labai sudėtingos ir užburiančios - fragmentus“. Matyt, ne veltui popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs, kad „Turino drobulės atsiradimo paslaptis meta iššūkį mūsų intelektui“.
Rašyti komentarą