Lietuvos darbo rinka stabilizuojasi esant pavojingai situacijai, kai ilgalaikiams bedarbiams ieškotis darbo ir toliau neapsimoka, o mažą atlyginimą gaunantiems darbuotojams naujienų apie jo padidinimą teks bent metelius palūkėti.
Profesinių sąjungų ilgai spausta prie sienos, kad ryžtųsi bent iki 1000 litų per mėnesį padidinti minimalų darbo užmokestį, Vyriausybė, karpydama biudžeto išlaidas, nusprendė tik nuo liepos, o ne nuo sausio, kaip anksčiau buvo žadėjusi, jį padidinti vos 50 litų - iki 850 litų.
Minimalus palauks
“Dabar toks sprendimas būtų visiškai ne laiku, nes kai kurias įmones, ypač smulkiąsias, tai stumtų į šešėlį. Daug įmonių vadovų jau atsisako dar šių metų pirmąjį pusmetį išsakytų planų didinti darbuotojų atlyginimus“, - LŽ sakė DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka.
Vis dėlto, nors ekonomikos prognozės ir blogėja, darbo rinkos padėtis yra ganėtinai stabili. Tiesa, nedarbas, anot jos, mažėja ne taip sparčiai, kaip buvo planuota, tačiau kol kas negirdėti ir apie masinius atleidimus iš darbo. Vis dėlto daugelis vadovų jau svarsto galimybes nepriimti naujų žmonių.
J.Rojakos teigimu, atlyginimai dar po truputį auga, tačiau realaus atlyginimo tendencijos lieka neigiamos - gyventojų pajamos didėja lėčiau už infliaciją, t. y. už dabartinį atlyginimą galima nusipirkti prekių ir paslaugų 1,4 proc. mažiau, negu gaunant šiek tiek mažesnes pajamas prieš metus.
„Ir realaus, ir minimalaus darbo užmokesčio dydžiu dar labai atsiliekame beveik nuo visų ES šalių“, - teigė J.Rojaka. Jos nuomone, dabar Vyriausybei yra iškilusi rimta dilema: padidinus minimalų atlyginimą, nemaža dalis įmonių arba trauktųsi į šešėlį, arba bankrutuotų, taip padidindamos bedarbių gretas, o nepadidinus - dirbti už minimalų atlyginimą nelabai apsimokėtų, nes neretai, ypač kai darbovietė yra atokiau nuo namų, didelę dalį uždirbtų pinigų tektų skirti kelionei. Be to, dirbantis žmogus netektų kai kurių mokestinių lengvatų, kurios taikomos bedarbiams.
„Kita vertus, dirbti net ir už minimalų atlyginimą yra naudingiau žvelgiant į perspektyvą, nes susirasti kitą geriau mokamą darbą dirbančiam žmogui yra gerokai lengviau, negu tam, kuris jau ilgokai nedirba“, - pabrėžė analitikė.
„Būtų logiška klausti, ką turėtų daryti Vyriausybė: ar mažinti socialines garantijas ilgalaikiams bedarbiams, ar koreguoti darbo užmokestį. Matyt, racionaliausia būtų ieškoti kompromisinio varianto“, - svarsto DNB banko analitikė.
Kol kas tik stabilu
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pažymi, kad dabartinė padėtis neskatina ilgalaikių bedarbių persikvalifikuoti ir grįžti į darbo rinką. Dabar darbo pasiūla nemaža, tačiau ji neatitinka bedarbių kvalifikacijos.
Padėtis esanti ganėtinai rimta - juk trečiąjį ketvirtį ilgalaikiai bedarbiai sudarė 54 proc. visų bedarbių, t. y. daugiau nei pusę visų bedarbių. Tai žmonės, kurie tenkinasi bedarbio pašalpa arba gauna pajamų iš šešėlio.
Net oficialiais duomenimis, vien šešėlinėmis pajamomis šiandien tenkinasi apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Tiems, kurie neskuba ieškotis darbo dabar, artimiausiais metais jį rasti bus dar sunkiau. Mat 2012-uosius analitikai žymi naujos recesijos ženklu.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2011 metų trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 14,8 proc., arba 0,8 procentinio punkto mažesnis negu antrąjį ketvirtį ir 3 proc. punktais mažesnis negu prieš metus. Tačiau jau gruodžio 1 dieną teritorinėse darbo biržose buvo registruota 212,5 tūkst. bedarbių - daugiau nei prieš mėnesį. Mažėjo ir darbo pasiūla. Darbo birža tai aiškina sezoniškumu, nes darbo neteko žmonės, kurie buvo priimti sezoniniams darbams.
Tačiau, G.Nausėdos nuomone, nedarbo mažėjimą stabdo pirmiausia pramonės sulėtėjimas. Pavyzdžiui, statybos sektorius, iki rudens demonstravęs sparčiausią augimą, vėl sustojo. Europą purtant skolų krizei stoja eksportas. Pramonė yra prisigaminusi produkcijos atsargų, todėl neturėdama kur jų realizuoti bus priversta smarkiai lėtinti gamybą.
„Tai yra aiškus signalas, kad darbo rinkoje ims blėsti teigiamos tendencijos ir įsivyraus sąstingis, t. y. nedarbo lygis stabilizuosis ar net ūgtelės“, - perspėjo analitikas.
Yra ir gerų naujienų
Vakar pristatydamas SEB banko parengtą ketvirčio ekonomikos prognozę G.Nausėda teigė, kad trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 1,6 proc. didesnis negu prieš metus. Tačiau labiau pastorėjo tik žmonių, dirbančių valstybės sektoriuje, piniginės. Jų atlyginimas buvo per metus padidėjo 3,6 proc., o dirbančių privačiame sektoriuje - tik 1 procentu.
„Privačiame sektoriuje besiklostančios darbo užmokesčio tendencijos tiksliau atspindi verslo situaciją ir darbdavių patiriamą konkurencinį spaudimą. Taigi galima daryti preliminarią išvadą, kad atlyginimų kilimas beveik baigėsi, nors jie net nepriartėjo prie 2008 metais buvusio lygio“, - teigė G.Nausėda.
Pasak jo, Lietuvos gyventojų padėtį turėtų palengvinti tai, kad bent iki 2012 metų prognozuojama mažesnė infliacija ar kai kuriais atvejais net defliacija dėl maisto produktų pigimo. Lietuvos gyventojai tai turėtų pajusti labiau negu žmonės daugelyje kitų ES šalių, nes maisto produktai mūsų išlaidų krepšelyje sudaro gerokai didesnę dalį.
Lietuvai itin svarbaus eksporto sumažėjimą iš dalies turėtų kompensuoti palankios eksporto į Rusiją prognozės. „Jei tam nesutrukdys kokios nors politinės priežastys“, - pridūrė analitikas.
Rašyti komentarą