Seime prasidėjo paskutiniai svarstymai dėl nekilnojamojo turto, kurio vertė – daugiau kaip milijonas litų, apmokestinimo. Valdantieji konservatoriai siūlo, kad brangaus nekilnojamojo turto savininkai turėtų mokėti 1 procento būsto vertės tarifo mokestį.
Kilo chaosas
Pradėjus diskutuoti dėl pasiūlymų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų, netrūko emocingų kalbų apie tai, kad taip chaotiškai priiminėti teisės aktų, susijusių su mokestine sistema, negalima. Tačiau tokius pareiškimus nutraukdavo Seimo posėdžiui pirmininkaujantis Seimo pirmininkės pavaduotojas Algis Čaplikas, kuris susilaukė net valdančiosios koalicijos kolegų pastabos, esą posėdį reikėtų vesti šiek tiek kitaip.
Per chaotišką šio įstatymo pataisų svarstymą netrūko nesusipratimų – paaiškėjo, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas neapsvarstė vieno Seimo narės A. Stancikienės pasiūlymo. „Net konservatorių frakcijoje yra skirtingas supratimas dėl to, ką mes čia veikiame“, – replikavo Seimo narys Ž. Šilgalis.
„Toks jovalas seniai buvo, svarstant tokį svarbų įstatymą. Siūlau pertrauką, (...) tai didelė gėda Seimui“, – pareiškė Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas.
Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas V. Matuzas aiškino, esą komitetas buvo apsvarstęs visus pasiūlymus.
„Tokia chaltūra, kurią jūs mums čia pateikėte...“ – pareiškė V. Mazuronis ir frakcijos vardu pasiūlė padaryti pertrauką, nes tai „mokestiniai įstatymai, o ne meilės laiškeliai aštuntoje klasėje“.
Seimo nariai tikino, kad jie nesupranta, dėl kokių Seimo narių pasiūlymų reikia balsuoti.
Po balsavimo paaiškėjo, kad dauguma Seimo narių nusprendė, jog svarstant šio įstatymo pataisas reikia pertraukos iki kito Seimo posėdžio.
Tačiau vėliau salėje pasigirdo replikų, kad pertraukos nereikėjo.
Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis siūlė atlikti įstatymo pataisos antikorupcinį vertinimą, tačiau jam nepritarė Seimo narių dauguma.
Trečią valandą po pietų parlamentarai turėjo pradėti svarstyti 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, mat tai buvo numatyta darbotvarkėje, tačiau jau dabar akivaizdu, kad posėdis gali gerokai užsitęsti.
Seimo nariai – laisvieji posėdžio lankytojai
Daugeliui, stebėjusių Seimo posėdžių salę po pietų pertraukos, kilo klausimas, kur dingo Seimo nariai, kurie turėjo tęsti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų svarstymą.
Oficiali statistika nemeluoja: prasidėjus vakariniam posėdžiui užsiregistravo 44 Seimo nariai.
Prieš balsavimą dėl pirmosios siūlytos įstatymo pataisos Seimo narių jau buvo daugiau – užsiregistravo 70 parlamentarų. Prieš balsavimą dėl antrosios pataisos parlamentarų jau buvo 101, vėliau kas išeidavo, kas ateidavo, kol galiausiai balsuojant dėl frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlytos posėdžio pertraukos užsiregistravo 117 parlamentarų.
Siūlymą pavadino šiukšle
Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis, kalbėdamas apie siūlymą apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, pareiškė, kad jam „tokiam, koks jis yra dabar, pritarti negalima“. „Gal todėl, kad siūlymas buvo parengtas per naktį, gal todėl, kad nebuvo konsultuotasi su finansų specialistais (...). Įstatyminė šiukšlė, kitaip pavadinti negalima, o šiukšlėms vieta šiukšlinėje“, – sakė V. Mazuronis.
Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėjęs jos seniūnas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius mano, kad įstatymo projektas svarbus ir reikalingas, bet, pažiūrėjus į jo turinį, kyla itin daug klausimų. Išgirdęs prieštaravimus Seimo salėje A. Butkevičius paskubėjo užtikrinti: „Pritarsim, premjere, pritarsim.“
A. Butkevičiui kilo klausimų, kas yra masinis turto vertės nustatymas, o kas yra individualus turto vertės nustatymas. Jis pasisakė už tai, kad įstatyme būtų reglamentuotas vietos zonavimas, kad nekilnojamasis turtas, tarkime, skirtinguose Vilniaus rajonuose, nebūtų vertinamas vienodai, kad būtų aiškiai reglamentuoti ginčai, kai fizinis asmuo nesutinka su turto verte, kurią jam nustatė vertintojas ir panašiai. Be to, socialdemokratų vedlio teigimu, šiame įstatymo projekte nekalbama apie nekilnojamojo turto mokesčio išimtis, susijusias su šeimos narių skaičiumi. Galų gale A. Butkevičius reziumavo: „Projektas paruoštas nekvalifikuotai ir nekompetentingai.“
Konservatorius Rimantas Dagys sutiko su tuo, kad idealiai įstatymo projekto parengti nepavyko, tačiau pabrėžė, kad Seimo nariai, matyt, nenori tokio įstatymo, nes jis gali paliesti jų pinigines asmeniškai.
Diskusijos dėl brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimo bus tęsiamos po pietų.
Liko tik prie prabangaus turto
Prieš kelias savaites Seime kilusios diskusijos dėl vadinamųjų prabangos mokesčių baigėsi tuo, kad parlamentarai nusprendė svarstyti tik brangaus nekilnojamojo turto, kurio vertė būtų daugiau kaip milijonas litų, apmokestinimą. Tiesa, diskusijų kyla dėl to, kad, remiantis Registrų centro duomenimis, brangaus nekilnojamojo turto šalyje oficialiai yra labai nedaug – gyvenamosios paskirties turto tėra 741 objektas, negyvenamosios paskirties turto – 415 objektų, o žemės sklypų – 4667.
Naujienų portalas Alfa.lt primena, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas pateikė grupė Seimo narių, kurie siūlė nustatyti, kad nekilnojamojo turto mokesčio objektas būtų visas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, mat šiuo metu nekilnojamojo turto mokestį moka tik tie fiziniai asmenys, kurie tą turtą naudoja komercijai.
Anksčiau pristatydamas įstatymo pataisų projektą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Vitas Matuzas akcentavo, kad „norima apmokestinti tik prabangų turtą“. V. Matuzas užsiminė, kad, jeigu įstatymo pataisoms būtų pritarta, reikėtų galvoti, kaip iš naujo įvertinti nekilnojamąjį turtą, mat daug kam kelia nuostabą pradėjus svarstyti vadinamųjų prabangos mokesčių idėją Registrų centro paviešinti duomenys.
Anksčiau siūlymams apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą pritarė opozicijoje esantys socialdemokratai.
Mokestį paliko ir TVF
Kaip žinoma, už nekilnojamojo turto apmokestinimą yra pasisakęs ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Anksčiau valdantieji buvo užsiminę, kad nekilnojamojo turto mokesčio nereikėtų mokėti nuo vadinamojo pirmojo būsto, tačiau dabar apie tai jau nebekalbama – ketinama apmokestinti bet kurį nekilnojamojo turto objektą, jeigu jo vertė viršija milijoną litų.
Teigiama, kad, priėmus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 17 mln. litų pajamų.
Paprašė ekspertinio įvertinimo ir teikė kitus pasiūlymus
Praėjusią savaitę pradėjus svarstyti, ar reikia apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, 34 Seimo nariai pasisakė už tai, kad būtų užsakytas nepriklausomas ekspertinis teisės akto, kuris reglamentuotų brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimą, įvertinimas, nes, pasak parlamentarų, „šiuo įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reguliavimą“.
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas pateikė ir savo pasiūlymą – apmokestinti nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršytų ne vieną milijoną litų, o perpus mažiau – nuo pusės milijono litų. „Mažas pajamas gaunantys asmenys neturi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršytų 0,5 milijono litų, todėl, siekiant teikiamo įstatymo naudos, siūlau nekilnojamojo turto mokestį fiziniams asmenims taikyti nuo pusės milijono litų“, – siūlė Seimo narys. Tačiau jo siūlymui Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė.
Seimo narė Aurelija Stancikienė siūlė apmokestinti tą fiziniams asmenims priklausantį turtą, kurių suminė vertė neviršytų 750 tūkstančių litų, tačiau šiam siūlymui Seimo Biudžeto ir finansų komitetas taip pat nepritarė.
Seimo narys Žilvinas Šilgalis siūlė neapmokestinti pagrindinio fizinių asmenų gyvenamojo būsto, nes „neteisinga apmokestinti būstą, kuriame gyventojas gyvena ir jį jau įsigijo iš jau apmokestintų pajamų“. Be to, pasak Ž. Šilgalio, nekilnojamojo turto mokestis apsunkintų asmenų galimybes išmokėti jau paimtas paskolas už įsigytą būstą.
Ar Seimo nariai milijonieriai nusišalins nuo balsavimo?
Prieš prasidedant paskutinėms diskusijoms dėl brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimo, praėjusią savaitę kilo abejonių, ar milijonieriai Seimo nariai, kurie turi brangaus nekilnojamojo turto, neturėtų nusišalinti nuo balsavimo.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas yra užsiminęs, kad balsuodami už brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimą tokio turto turintys parlamentarai gali painioti viešuosius ir privačius interesus.
Iš Seimo narių turto deklaracijų sunku tiksliai identifikuoti, kurie Seimo nariai turi brangesnio nei milijonas litų nekilnojamojo turto, mat jose pateikiama bendra nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, juvelyrinių dirbinių ir meno kūrinių vertė.
Kita vertus, ne vienas parlamentaras, kurio turto deklaracijoje puikuojasi septynženklė suma ten, kur nurodomas privalomas registruoti turtas, vertybiniai popieriai, juvelyriniai dirbiniai ir meno kūriniai, turi ir nemenkas paskolas, tad realiai dalis nekilnojamojo turto priklauso bankams.
Rašyti komentarą