Seimas po svarstymo pritarė Žemės mokesčio įstatymo pakeitimui ir siūlymams įvesti skirtingų tarifų žemės mokestį nuo 2013 m.
Žemės mokesčio įstatymą inicijavusi Vyriausybė siekia, kad žemė būtų naudojama efektyviai ir mokestis už privačią žemę, kaip ir mokesčiai už visą kitą nekilnojamąjį turtą, priklausytų nuo rinkos vertės.
„Nuo rinkos vertės jau daug metų skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis. Tik žemės mokestis nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios skaičiuojamas nuo normatyvinės vertės, kuri dažnai visiškai neatitinka realios žemės vertės, t. y. rinkos kainos“, – aiškino Finansų ministerija.
Jei bus priimtos įstatymo pataisos, nuo 2013 metų privati žemė bus apmokestinama atsižvelgiant į jos vidutinę rinkos vertę, kuri būtų nustatoma masiniu arba individualiu vertinimu 5 metams. Žemei, kuri nebus apleista, numatoma įteisinti ketverių metų pereinamąjį laikotarpį.
Vyriausybės siūlyme numatyta įteisinti 0,01–4 proc. žemės mokesčio tarifus nuo naujosios vertės, kuriuos nustatytų savivaldybių tarybos. Jos taip pat turės teisę taikyti mokesčio lengvatas – sumažinti mokestį ar išvis nuo jo atleisti.
Svarstymo metu Seimo narys Mindaugas Bastys baiminosi, kad ne visose vietose bus nustatyta, ar žemė apleista. Esą tam neužteks turimų specialistų skaičiaus.
Seimo narys Jonas Ramonas svarstė, jog reikėtų grįžti prie žemės vertinimo pagal našumą.
„Galima spręsti apleistos žemės klausimą, tik ne mokesčių didinimo sąskaita“, – sakė J. Ramonas, tačiau nepasakė, kokiu būdu reiktų tą daryti.
Savo ruožtu žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, pritardamas žemės mokesčio diferencijavimui, tikino, kad apleistos žemės Lietuvoje yra apie 10 proc., 357 000 ha. Po karštų ginčų žemės mokesčio tarifų diferencijavimui pritarė ir Ūkininkų sąjunga, Savivaldybių sąjunga bei Žemės ūkio rūmai.
Suteiks pereinamąjį laikotarpį
Pereinamuoju laikotarpiu žemės vertė, nuo kurios mokamas mokestis, būtų didinama po 20 proc. skirtumo tarp buvusios nominalios ir nustatytos naujos vidutinės žemės rinkos vertės.
Jeigu, lyginant su 2012 metų mokestiniu laikotarpiu, 2013 metų mokestiniu laikotarpiu žemės ploto vieneto (aro) mokestinė vertė padidėjo, iš šios mokestinės vertės 2013 metų mokestiniu laikotarpiu atimama 0,8, 2014 metų mokestiniu laikotarpiu – 0,6, 2015 metų mokestiniu laikotarpiu – 0,4, 2016 metų mokestiniu laikotarpiu – 0,2 šio žemės ploto vieneto (aro) mokestinės vertės padidėjimo sumos.
Šiuo metu žemės mokestis skaičiuojamas nuo sklypo kainos, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, kurią Vyriausybė yra patvirtinusi 1999 metais. Konkretų mokesčio dydį žemės savininkams apskaičiuoja VMI teritoriniai skyriai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pateiktus Registrų centro. Savivaldybių tarybos turi teisę kai kuriems gyventojams šį mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti.
Dabar metinis žemės mokesčio tarifas sudaro 1,5 proc. žemės kainos. Žemės ūkio paskirties, daugiabučių ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų bei kooperatinių bendrovių žemė apmokestinama 0,35 proc. tarifu. Sodininkų bendrijų, namų valdų žemei ir sklypams prie daugiabučių namų ar naudojamų ūkinei-komercinei veiklai taikomas 0,5 proc. tarifas.
Iš balsavusių 125 Seimo narių 71 balsavo už Žemės mokesčio įstatymo pakeitimus, 29 buvo prieš, 25 parlamentarai susilaikė.
Rašyti komentarą