Kol mokslininkai varžosi, kuris sukurs pavojingesnę gripo atmainą, į jų darbus godžiai dairosi teroristinės organizacijos. Ar pasauliui gresia pragaištis nuo biologinio terorizmo, susidomėjo JAV leidinys „Foreign Policy“.
Olandų virusologas Ronas Fouchieras rugsėjo mėnesį Maltoje vykusioje mokslinėje konferencijoje paskelbė sensacingą naujieną: jam pavyko vadinamojo „paukščių gripo“ pagrindu sukurti gripo atmainą, kuri esą galėtų pražudyti didelę žmonijos dalį. Pasaulinė žiniasklaida iš pradžių į tai neatkreipė didesnio dėmesio, tačiau epidemiologų ir bioterorizmo specialistų gretose ji sukėlė nemenką šurmulį. Nerimą dar labiau pakurstė Viskonsino universiteto tyrėjo Yoshihiro Kawaokos pranešimas, kad jis taip pat pagaminęs „supervirusą“.
R. Fouchiero ir Y. Kawaokos straipsniai, pristatantys tyrimų rezultatus, šiuo metu jau atiduoti publikuoti akademiniuose žurnaluose. Juos peržiūrėjo JAV nacionalinė mokslinių patarėjų biologinio saugumo klausimais valdyba (NSABB), artimiausiu metu skelbsianti savo išvadas. Tačiau valstybinė agentūra negali uždrausti straipsnius publikuoti – ji gali tik rekomenduoti leidėjams susilaikyti nuo potencialiai pavojingų veiksmų.
Clinton: teroristai verbuoja mokslininkus
„Foreign Policy“ pranešimus apie mokslininkų kuriamas naujas gripo atmainas sieja su gruodžio 7 dienos JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton pasisakymu Ženevoje, ten vykstant Biologinio ginklo konvencijos peržiūrėjimui skirtai konferencijai. Ji nurodė, kad tobulėjantys genų sintezės metodai gali artimiausiu metu apginkluoti tarptautinius teroristus itin pavojingais ginklais – epidemiją galinčiais sukelti gyvais organizmais ir virusais.
„Mažiau negu prieš metus Arabijos pusiasalio „Al Qaeda“ kvietė į kovą, aš cituoju, „brolius su mikrobiologijos ar chemijos moksliniais laipsniais, kurie galėtų sukurti masinio naikinimo ginklą“, – sakė H. Clinton, paraginusi valstybes savanoriškai skelbti duomenis apie biologinius eksperimentus.
„Foreign Policy“ duomenimis, JAV pareigūnai yra perspėję su gripo sukėlėjais dirbančius mokslininkus niekam neatskleisti tyrimų rezultatų, o Vakarų valstybių vadovai laikosi neformalaus susitarimo plačiau nekomentuoti pranešimų apie naujas gripo atmainas – greičiausiai, kad be reikalo nesukeltų panikos.
Cenzūra – ne išeitis
Kaip būtų galima užkirsti kelią pavojingos informacijos sklaidai? Aišku tiek, kad bandymai mokslininkams pritaikyti cenzūrą dažnai baigiasi nesėkme. 1982 metais prezidento Ronaldo Reagano administracija nurodė konfiskuoti optinės inžinerijos problemoms skirtos konferencijos dokumentus, motyvuodama tai pavojumi, kad svarbi informacija pateks į sovietų rankas. Vėliau jie vis dėlto pasirodė viešumoje, ir paaiškėjo, kad baimintasi visai be reikalo.
Visai neseniai, 2006-aisiais, George’o W. Busho administracija bandė sulaikyti NASA mokslininką Jamesą Hanseną nuo tyrimo, susijusio su klimato kaita, rezultatų paskelbimo, tačiau duomenys netrukus nutekėjo į internetą.
R. Fouchiero bei Y. Kawaokos darbai jau dabar, net jų oficialiai nepaskelbus, yra svarstomi įvairių universitetų tyrimų centruose. Todėl, „Foreign Policy“ apžvalgininkės teigimu, svarbesnis klausimas – ne tai, ar šiuos straipsnius galima publikuoti, o tai, ar nusikaltėliai arba teroristai turi užtektinai pajėgumų, kad jais remdamiesi pasigamintų biologinį ginklą.
Žudikiškas gripo patrauklumas
Gripo virusas turėtų ypač dominti teroristus dėl savo ypatingų savybių. Tai yra vienas labiausiai paplitusių ligų sukėlėjų, kuris kartu sukuria ir gana didelį pavojų žmogaus gyvybei.
Kai kurios gripo viruso atmainos, ypač H5N1 – vadinamasis „paukščių gripas“, gali pražudyti daugiau negu 50 proc. jais užsikrėtusių žmonių – tiesa, nuo katastrofos žmoniją vis dar saugo menkas jų užkrečiamumas. Palyginimui, mirštamumas nuo Ebolos viruso kai kuriais atvejais siekė 90 proc., o nuo pasiutligę sukeliančio viruso, jeigu laiku nepradedama gydyti, ir visą 100 proc., tačiau nė vienas šių sukėlėjų nėra taip lengvai perduodamas žmogaus žmogui, kaip pagrindinės gripo atmainos.
1918 metų „ispaniškojo gripo“ proveržis per dvejus metus pražudė nuo 68 iki 100 mln. žmonių visame pasaulyje. Šiandien su gripo, ypač sezoninio, simptomais kovojama gerokai efektyviau, tačiau jis plinta greičiau, padedamas labai išplitusių komercinių skrydžių.
2004 metais pasirodžiusio H5N1, didžiausią pavojų keliančio naminiams paukščiams, sklaidą pavyko pristabdyti suderintomis JT ir įvairių vyriausybių pastangomis. Visame pasaulyje iki 2010 metų sunaikinta apie 400 mln. naminių paukščių, kas kainavo apie 20 mlrd. JAV dolerių. 2008-ųjų pabaigoje naujų 300 „paukščių gripo“ proveržių paukštidėse sumažėjo nuo 4000 iki 300 per metus.
Tačiau 2010 metų viduryje vėl ėmė daugėti paukščių kryčio atvejų, o šių metų rugpjūčio 29 dieną Maisto ir žemės ūkio organizacija perspėjo Vietname užfiksavusi pavojingos H5N1 viruso mutacijos požymių. Netrukus po to kilo nauja nerimo banga, paskelbus, kad „paukščių gripas“ (H5N1) gali apsikeisti genetine informacija su švelnesniu „kiaulių gripu“ H1N1, o gal ir įgauti galimybę sparčiau plisti tarp žmonių. Vėliau paneigta, kad žmonėms kyla grėsmė, ir visas pasaulis lengviau atsiduso.
Penkios mutacijos – vienoje vietoje
R. Fouchiero pranešimas Maltoje iš naujo sujudino mokslininkų virusologų „skruzdėlyną“. Jis paskelbė atsitiktinai sukūręs „virusą-žudiką“, kuriame yra suderintos visos penkios pavojingiausios žmonėms žinomos H5N1 mutacijos – gamtoje jos dar niekada nepasitaikė tuo pačiu metu. Pasak mokslininko, „patobulėjęs“ paukščių gripo virusas gali lengvai išplisti ir tarp žmonių, todėl jo pavyzdžius teks atidžiai saugoti.
„Aš neįsivaizduoju kito patogeninio organizmo, kuris būtų toks baisus, kaip šis. Lyginant su juo, juodligė atrodo visai nebaisi“, – R. Fouchiero paskelbtą žinią komentavo NSABB pirmininkas Paulas Keimas, pasižymėjęs juodligę sukeliančios bakterijos tyrimais.
Australų mokslininkas Ianas Ramshaw perspėjo, kad R. Fouchiero ir vėliau apie savo pasiekimus paskelbusio Y. Kawaokos darbai gali paskatinti kitus mokslininkus, stokojančius būtino atsakomybės jausmo.
„Kaip tyrėjai mes siekiame gero, tačiau netinkamose rankose tai gali būti panaudota siekiant blogų tikslų. Šiuo atveju aš ne tiek baiminuosi bioterorizmo. Pavojingiausias yra nusivylęs mokslininkas – mokslininkas nusikaltėlis“, – sakė I. Ramshaw.
Didžiausią pavojų kelia laboratorijos?
„Foreign Policy“ pažymi, kad 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristiniai išpuoliai Niujorke ir Vašingtone kartu su garsiąja juodligės išpuolių kampanija gerokai padidino viso pasaulio mokslininkų ir, kas ne mažiau svarbu, vyriausybių susidomėjimą biologinio ginklo keliamu pavojumi. Daugelyje šalių sparčiai augo aukščiausio saugumo lygio laboratorijų skaičius: ES nuo 6 iki 15, JAV – nuo 7 iki 13, be to, vieną tokį centrą įsirengė ir Kanada.
Turint galvoje, kad pagrindinis įtariamasis 2001 metų juodligės išpuolių byloje buvo 2008-aisiais nusižudęs Bruce‘as Ivinsas – ilgametis aukščiausio saugumo lygio laboratorijos darbuotojas, tai verčia abejoti, ar tyrimų centrų plėtra tikrai reiškia saugesnį pasaulį.
„Klausimai, kylantys iš eksperimentų su H5N1, neturi nieko bendro su Fouchiero ir Kawaokos darbų publikavimu. Mes turėtume klausti, ką galime padaryti, kad siaubingi žmogaus sukurti virusai niekada atsitiktinai nepaspruktų ar nebūtų specialiai išleisti už laboratorijų ribų“, – rašo „Foreign Policy“ apžvalgininkė Laurie Garrett.
Rašyti komentarą