Esu motociklininkas. Ne, ne mirtininkas. Žmogus, kuriam dviratė transporto priemonė atšilus orams tampa pagrindine priemone judėti ir kartu nedusinti sostinės iš proto varančiose transporoto spūstyse. Tačiau prabangos mokestį svarstantis išrinktųjų parlamentas pasikėsino mane apiplėšti dar kartą. Taip, jūs teisūs - apmokestinti motociklą. Esą, to reikia valstybei to reikia, kad būtų stabilizuoti finansai. Tačiau nesu toks užmaršus, kaip seimūnai, puikiai prisimenu, kad jie patys visai neseniai savo išlaidų nesumažino nei per nago juodymą.
Kantrybė - dorybė. Tačiau, turint galvoje, kad valstybei aš už motociklą jau sumokėjau jį pirkdamas ir kaskart moku, kai piluosi degalus, perpildyta taurė išsipylė pasiūlymų cunamiu. Jei jau reikia taupyti, tai gal taupom visi?
Manau, kad seimūnų skaičių reiktų rišti prie šalies gyventojų skaičiaus. Jei Marijos žemėje gyventi išties prastai ir Lietuva dėl emigracijos kasmet praranda po nedidelį miestą, tai gal metas ir Seimo narių skaičių mažinti? Žinoma, pirmiausia reiktų nuo 141 tautos dievuko kariaunos sumažinti iki 101 būrio.
Turint galvoje, kaip Lietuvoje dažnai prognozuoja, kiek nauji mokesčiai duos pajamų, tai paprognozuosiu panašiai. Toks sumažinimas leistų sutaupyti bent 100 milijonų. Ir nuginčykit, kad gudrūs.
Ir... tik nereikia šaukti, kad tada mažesnę išrinktųjų gaują esą bus lengviau nupirkti ar įtakoti. Nesąmonė. Bent jau sprendžiant iš to, kaip dažnai atrodo parlamento posėdžių salė, kai ten užsuki, tai Seimu vadinamas balaganas į darbo vietą nesusirenka net 101 išrinktojo sąstatu. O jei ir susirenka - pusė veikia neaiškias nesąmones. Nuo primityvių kompiuterinių žaidimų, iki susirašinėjimų telefonu. Tokias nuotraukas žiniasklaidoje tauta tikrai matė.
Iš to galima spręsti, kad nuostabiajam Seimui trūksta ne tik darbo produktyvumo, bet ir darbo drausmės. Šiuo atveju siūlyčiau pravaikštininkus, liaudiškai tariant, mikliai pirdolinti lauk, o seimo salėje, pasitelkus parlamento IT specialistus blokuoti mobilųjį ryšį, neleisti kompiuteriuose bent jau posėdžių metu naudoti su darbu nesusijusias programas.
Dėl pakilusio darbo produktyvumo ir pravaikštininkų išpirdolinimo kartu su visais patarėjais, sutaupysime dar gerus 50 limonų. Ką aš kalbu - daugiau. Bėgant laikui tikrai daugiau, nes kuo daugiau pirdolins lauk, tuo tauta labiau tikės valstybe, tuo mažės tas milijardas, kurį dabar kažkas laiko šešėlyje.
Dar viena būtina valstybės stabilizavimo priemonė - dvi kadencijos Seime. Daugiau negalima, nebent po penkerių metų pertraukos. Su sąlyga, kad seimūnas tuos penkerius metus sėdės ant savo minkštosios, o ne valdiškame darbe. Dar vienas šito pasikeitimo pliusas - buvęs seimo karalius bent penkerius metus uždirbtų babkes ir išlaikytų tokius, pačius, kaip kažkada buvo jis pats.
Kam tokiomis skaudžiomis priemonėmis stabilizuoti valstybę? Paprasta. Milijonų čia nepritaupysi, bet išrinktieji šiek tiek atgaus realybės pojūtį, kurį prarado už ne taip seniai tautos daužytų Seimo langų. Tauta, beje, už savo babkes pirktus langus, savom babkėm ir sutaisė. Seimas - savo požiūrio - ne.
Rašyti komentarą