Pedofilijos nusikaltimai paskatino psichologus ir psichiatrus viešai kalbėti apie pedofilijos priežastis. Kai kuriose valstybėse pedofilija pripažinta oficialia psichine liga ir už nusikaltimus nebaudžiama - pedofilams suteikiamas gydymas.
Psichiatrų požiūris į pedofiliją skiriasi. Vieni specialistai pedofiliją laiko priklausomybe, kiti seksualine orientacija, o treti įsitikinę, kad tai gydoma liga ir skatina pedofilų smegenų tyrimus. Moksliškai pedofilija yra sutrikimas, dėl kurio seksualiai geidžiama nesubrendusio jaunuolio ar vaiko. Dažniausiai pedofilų traukos objektais tampa vaikai jaunesni nei 13 metų. Vyrų pedofilų yra kur kas daugiau nei moterų, bet kodėl vyrai labiau linkę į pedofiliją kol kas neaišku.
Pedofilų tyrimai JAV devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo inicijuoti, tačiau dėl įstatymų, ginančių vaikų ir suaugusių asmenų privatumą buvo komplikuoti. Baudžiamajame JAV kodekse numatyta, kad slėpti nuo teisėsaugos informaciją, kad asmuo yra pedofilas - nusikaltimas. Šis įstatymas atėmė norą iš pedofilų ieškoti psichologinės pagalbos, nes jie iš karto atsidurdavo teisėsaugos akiratyje.
Visi su pedofilija susiję tyrimai buvo atlikti tik su oficialiai pripažintais pedofilais, kurie už neteisėtus veiksmus atsidūrė kalėjime. Judith Herman, su vaikais dirbanti psichologė, sako: „Nuoširdžiai pasakius, nemanau, kad psichiatrija ir psichologija turi pakankamai žinių apie pedofiliją. Tyrimuose dalyvavę žmonės, yra tik tiek pedofilai, kurie nusikalto. O kaip jaučiasi tie žmonės, kurie susilaiko nuo neleistinų veiksmų, nežinoma“.
Fredas Berlinas, psichiatras ir seksualinės elgsenos centro vadovas, yra vienas iš geriausiai žinomų specialistų, besigilinančių į pedofilijos sutrikimą. Jis sako: „Mes vis dar nežinome, kodėl žmonės turi vienokius ar kitokius seksualinius troškimus ir kas nulemia jų veiksmus. Dažniausiai mūsų geiduliai yra reguliuojami moralės ir visuomenės normų. Tačiau taip yra tik „oficialiai“. Iš tiesų žmonės turi pačių įvairiausių seksualinių potraukių ir aistrų. Kartais jos gerokai prasilenkia su morale ir visuomenės normomis. Žmogus nekaltas, kad jaučia liguistą potraukį, bet jis privalo jausti atsakomybę už savo veiksmus ir ieškoti pagalbos. Aš į pedofiliją žiūriu ne kaip į sąmoningą, bet pasąmoningą seksualinį potraukį. Pedofilai, kiek man yra tekę bendrauti, neigia, kad jaučia potraukį vaikams. Panašiai kaip žmonės, turintys problemų su alkoholiu, neigia savo priklausomybę. Manau, kad visuomenė turi juos suprasti, tada pedofilai nesislapstys ir ieškos pagalbos.“
Kokia medicininė pagalba suteikiama pedofilams? Vienas iš gydymo būdų - seksualinių hormonų slopinimas. Klinikiniai psichiatrai pedofilams išrašo antidepresantų, kurie slopina emocinę ir seksualinę būseną. Pedofilams taip pat taikomi psichoterapijos seansai ir kognityvinė psichoterapija.
Arizonos universiteto mokslininkė Judith Becker tyrė daugiau nei tūkstantį pedofilų. Ji pabrėžia, kad pedofilai pirmą potraukį patiria dar tada, kai sulaukia tokio amžiaus kaip ir jų aukos. Jiems augant seksualinių objektų amžius sąmonėje nekinta. Specialistė sako, kad pedofilai retai prievartauja aukas. Dažniausiai jie siekia pajausti emocinį ryšį ir vaiko prieraišumą. Pedofilams patinka su aukomis leisti laisvalaikį ir bendrauti. Tada pedofilai praranda baimę ir pradeda jausti seksualinį potraukį, bet emocinis ryšys jiems kur kas svarbesnis už seksualinį. J. Becker stengiasi įrodyti pedofilams, kad jų seksualiniai objektai negali būti vaikai. Pasak specialistės, pedofilams reikia iš naujo įdiegti socialinius įgūdžius, kurių dažniausiai jie neturi.“
Mokslininkė pabrėžia, kad pedofilai dažniausiai nesupranta, kad jų elgesys nusikalstamas. Jie pasąmoningai teisina savo veiksmus. Pedofilai, kalbėdami apie savo nusikaltimus, visada pateikia panašius argumentus: „jis nesakė ne“; „jis pradėjo pirmas“; „jis mane suviliojo“.
Toronto universiteto psichiatrijos profesorius Jamesas Cantoras pedofiliją tiria iš biologinės perspektyvos. Pedofiliją šis mokslininkas sieja su silpnesne smegenų veikla. Jo tyrimai parodė, kad pedofilų IQ yra vidutiniškai 10 taškų mažesnis, o ūgis 2,5 centimetrų žemesnis nei visos populiacijos vidurkis. Tarp pedofilų labai retai pasitaiko dešiniarankių. Pastebėta, kad kairiarankiai dažniau serga autizmu ir šizofrenija lyginant su dešiniarankiais.
Pagrindinis J. Cantoro atliktas tyrimas buvo publikuotas 2008 m. Jis skenuodamas smegenis pastebėjo pedofilų smegenų skirtumus. Paaiškėjo, kad baltoji smegenų masė, kuri sujungia abu smegenų pusrutulius, skiriasi nuo kitų žmonių. Pedofilai turėjo kur kas mažiau baltosios smegenų masės nei įprastos seksualinės orientacijos žmonės.
J. Cantoras, komentuodamas savo atradimą teigė, kad būtent šioje smegenų dalyje „užprogramuojamas“ žmogaus seksualinis potraukis. Mokslininkas mano, kad baltosios smegenų masės trūkumas sukelia seksualinį potraukį vaikams. Pasak jo, jei žmogaus smegenyse trūksta baltosios masės, jos nesugeba teisingai nustatyti ir įvertinti seksualinės traukos objektų pagal gamtoje nustatytas biologines normas. J. Cantoras sao: „Esu įsitikinęs, kad pedofilija įgimta. Patikėkite, tikrai nė vienas pedofilas pats nepasirinko tokiu būti.“
Rašyti komentarą