Miškų savininkai bei valdytojai, norintys atkurti pažeistus miškus ar juose įrengti prevencines priemones nuo gaisrų, šiemet dar kartą gali kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“. Iki gruodžio 16 d. jie gali teikti paraiškas pagal pirmąją priemonės veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“.
Kompensuojama iki 80 proc. išlaidų
Atsižvelgus į priemonės aktualumą, paraiškos pagal pirmają priemonės veiklos sritį šiemet renkamos jau antrąjį kartą. Metų pradžioje (sausio 31 d. – kovo 25 d.), kai pareiškėjai taip pat galėjo kreiptis dėl paramos miškų atkūrimo darbams ir prevencinių priemonių nuo gaisrų įrengimui, atnaujinimui ir priežiūrai, pagal pirmąją priemonės veiklos sritį iš viso buvo gautos 84 paraiškos. Jose pateiktų projektų įgyvendinimui prašoma paramos suma siekė beveik 10,5 mln. litų.
Nors programinio laikotarpio metu KPP priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimui buvo suplanuotas 51,7 mln. litų biudžetas, didelis pareiškėjų aktyvumas lėmė, jog šiemet paramai pagal priemonę papildomai skirta dar 6 mln. litų. Šios lėšos buvo perskirstytos iš mažiau populiarių KPP II krypties priemonių biudžeto.
Atitikti bendruosius reikalavimus
Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatyta, kad didžiausia paramos gavėjui skiriama suma yra 345 280 litai. Iš viso gali būti kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Paraišką pagal pirmąją priemonės veiklos sritį gali teikti tiek privačių miškų savininkai, tiek valstybinių miškų valdytojai, pavyzdžiui, urėdijos. Tiesa, paramos lėšos pareiškėjams gali būti skiriamos tik tuomet, jei jie atitinka nustatytus bendruosius reikalavimus. „Iki paraiškos pateikimo pareiškėjas turi būti užregistravęs valdos duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo registre bei užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį“, - kai kuriuos priemonės vykdymui keliamus kriterijus vardijo NMA specialistė J. Matulienė. Visi reikalavimai, kuriuos turi tenkinti pareiškėjas, pretenduodamas į paramą, yra išdėstyti priemonės įgyvendinimo taisyklėse.
Norintys gauti paramą ir bendruosius kriterijus atitinkantys pareiškėjai, be paraiškos turi pateikti ir miško valdos nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinantį dokumentą bei projekto finansavimą užtikrinantį dokumentą. „Tuo atveju, jei miško valda yra valdoma bendrosios, dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, pareiškėjas turi pateikti bendraturčių sutikimą, kad leidžiama vykdyti numatytas investicijas“, - pabrėžė NMA specialistė J. Matulienė. Papildomos pažymos bei projektai turi būti teikiami priklausomai nuo to, kokie darbai yra vykdomi miško savininko ar valdytojo sklype.
Vykdoma veikla - svarbi
Mišką atkurti norintiems pareiškėjams dalis išlaidų šiems darbams atlikti gali būti finansuojama tik tuomet, jei miškas yra pažeistas stichinės nelaimės – jame dėl abiotinių veiksnių (sausros, vėjo, sniego, potvynio ir kt.), gaisrų, ligų, kenkėjų sunaikinta arba džiūsta ne mažiau kaip 50 proc. medžių. Be to, šios miško valdos dydis turi būti ne mažesnis nei 0,5 ha. Visgi, parama finansuojami tik kai kurie miško atkūrimo darbai. „Kompensuojamos pažeistų miško plotų atkūrimo išlaidos – ploto sutvarkymas, išvalymas, miško sodmenys, jų transportavimas, dirvos paruošimas, želdinių atsodinimas ir jų apsaugos priemonės“, - vardijo NMA specialistė J. Matulienė.
Miško savininkas ar valdytojas paramą prevencinėms priemonės nuo gaisro miške įdiegti, atnaujinti ar prižiūrėti gali gauti tik tuomet, kai miško teritorija priklauso didelės ar vidutinės gaisrų rizikos plotams pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos miškų gaisringumo žemėlapį. Reikalavimus atitinkančiame plote gali būti finasuojamas priešgaisrinių barjerų, mineralizuotų juostų, lapuočių medžių rūšių juostų įrengimas, atnaujinimas ir priežiūra. Pareiškėjai turi atkreipti dėmesį į tai, kad įrengiant priešgaisrines juostas, miško valdoms negali būti teikiama parama apželdinimui ar parama pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklos sritis.
Parama – ir miškų valdytojams
Galimybe gauti paramą miško atkūrimo darbams pasinaudojo ir Švenčionėlių miškų urėdija. Dėl kompensacinių išmokų urėdija kreipėsi po to, kai 2010 m. siautęs škvalas stipriai nuniokojo dvi – Adutiškio ir Antanų – rajono girininkijas. Miško apsaugos inžinieriumi dirbantis Remigijus Zemlevičius pasakojo, jog paraiška pagal pirmąją priemonės sritį buvo pateikta pavasarį, kovo mėnesį.
Vyriškis sakė, jog kol kas padaryta tik dalis miško atkūrimo darbų. „Šiuo metu esame įvykdę pirmajį iš trijų darbų etapų. Parama mums kompensuojamas miško iškirtimas ir išvežimas , - pasakojo R. Zemlevičius. – Dalis likusių darbų padaryta jau dabar, o kitus vykdysime pavasarį“. Miško apsaugos inžinierius pasakojo, jog miško atkūrimo darbus jiems padeda atlikti įmonės. „Tam buvo skelbti viešieji pirkimai ir išrinkti laimėtojai“, - paaiškino jis.
R. Zemlevičiaus manymu, kompensacinės išmokos teikia naudą pažeistų miškų savininkams ir valdytojams. „Be abejonės, parama yra reikalinga, kitokios kalbos net negali būti“ , - sakė Švenčionėlių rajono urėdijos darbuotojas.
Rašyti komentarą