Prieš keletą dienų baigtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Ši KPP priemonė kiekvienais metais tarp pareiškėjų buvo itin populiari – ir šiais norinčiųjų gauti paramą žymiai daugiau, nei skirta lėšų.
Per šį surinkimo laikotarpį minėtai KPP priemonei iš viso yra numatyta paskirstyti 40 mln. litų. Gavus rekordinį skaičių paraiškų (491), kuriose prašoma paramos suma siekia beveik 227 mln. litų, tinkami finansuoti projektai bus atrenkami vadovaujantis priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėse numatytais pirmumo kriterijais.
Apie tai, kokiais kriterijais ir kokiomis taisyklėmis vadovaujantis bus skirstoma parama – pokalbis su Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Metodikų rengimo poskyrio vyriausiąja specialiste Aiste Pelegrimaite.
– Visų pirma priminkite, kas gali pretenduoti į paramą pagal minėtą priemonę?
– Ši priemonė skirta remti labai mažų įmonių ir kitų smulkiojo verslo iniciatyvų kūrimąsi ir plėtrą kaime, skatinant kaimo paveldo vertybių puoselėjimą, tradicinių amatų kūrimą, paslaugų plėtrą, ne žemės ūkio srities veiklą, sukuriančią naujų darbo vietų bei papildomų pajamų šaltinių, ir tokiu būdu gerinant gyvenimo kokybę kaime.
Parama pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ teikiama labai mažoms įmonėms kaime ir kaimo gyventojams, užsiimantiems ne žemės ūkio veikla.
– Kokiais pirmumo kriterijais remiantis bus atrenkami projektai?
– Pirmiausia bus atrenkami pirmąjį prioritetinį kriterijų atitinkantys projektai. Pirmas pagal svarbą pirmumo kriterijus taikomas tiems pareiškėjams, kurie dar nėra gavę ES (Europos Sąjungos) investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Antras kriterijus bus taikomas toms paraiškoms, pagal kurias paramos prašoma tradicinių amatų plėtrai.
Toliau bus atsižvelgta į tai, kiek naujų darbo vietų planuojama sukurti įgyvendinus projektą. Žinoma, kad kuo daugiau, tuo geriau. Pagal ketvirtą kriterijų pirmenybė bus teikiama tiems pareiškėjams, kurie projektą ketina įgyvendinti mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje.
Pagal penktą kriterijų viršesnėmis bus laikomos paraiškos, kurias pateikė iš emigracijos grįžęs žmogus (mažos įmonės atveju – bent vienas ją kontroliuojantis fizinis asmuo). Taip pat prioritetiniais bus laikomi projektai, kuriuose numatyta veikla yra šeimos verslas.
Pagal atitiktį pirmumo kriterijams paraiškos bus rikiuojamos į tam tikrą prioritetinę eilę. Pirmieji eilėje bus projektai, kurie tenkina pirmąjį kriterijų. Projektų konkreti vieta prioritetinėje eilėje priklausys nuo to, kiek ir kokio svarbumo likusių kriterijų tenkina.
– Šiemet paraiškos paramai pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ buvo renkamos vadovaujantis naujomis įgyvendinimo taisyklėmis. Tad kokie pakeitimai buvo įvykdyti?
– Vienas didžiausių pakeitimų yra tas, kad kreiptis paramos pagal supaprastintas taisykles galėjo tiktai kaimo gyventojai – fiziniai asmenys, ne mažiau kaip vienerius metus iki paramos paraiškos pateikimo deklaravę savo gyvenamąją vietą kaimo vietovėje. Anksčiau pagal šią tvarką galėjo kreiptis ir labai mažos įmonės.
Pastarosios, siekiančios gauti paramą pagal šią priemonę, ir toliau turėjo teisę jos siekti, tačiau tik pagal įprastas, o ne supaprastintas taisykles.
Be to, mažoms įmonėms įvestas dar vienas reikalavimas. Anksčiau buvo numatyta, kad paraiškos pateikimo dieną joje ne mažiau kaip 50 procentų darbuotojų turėtų būti kaimo gyventojai. Dabar šis terminas pratęstas: šios sąlygos reikės laikytis ne tik pateikiant paraišką, bet ir per visą kontrolės laikotarpį – penkerius arba septynerius (rizikingais laikomų projektų atveju) metus nuo sutarties pasirašymo datos.
Dar viena naujovė – skolintos lėšos finansuojant projektą negali sudaryti daugiau kaip 90 proc. projekto vertės (su PVM). Likusius ne mažiau kaip 10 proc. projekto vertės (su PVM) turi sudaryti privačios pareiškėjo lėšos.
– Ar dar buvo įvykdyta daugiau pakeitimų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį?
– Šiuo paraiškų surinkimo laikotarpiu mokėjimo prašymo nebebuvo galima teikti kartu su paraiška paramai gauti. Anksčiau tokia galimybė buvo sudaryta, tačiau dabar pirmiausia vertinama pati paraiška ir tik po to galima teikti mokėjimo prašymą. Tai susiję su lėšų įsisavinimo efektyvumu: pirmiausia reikia, kad būtų užtikrinamas projekto atitikimas pagal visus kriterijus ir tik po to teikiamas ir vertinamas mokėjimo prašymas.
Taip pat sumažintas projekto įgyvendinimo terminas. Anksčiau jis siekdavo 36 mėnesius, o naujosiose taisyklėse numatytas tik 24 mėnesių laikotarpis. Toks sprendimas išties logiškas – KPP programinis laikotarpis jau artėja prie pabaigos, todėl tenka spaustis į nustatytus rėmus.
– Kokių įsipareigojimų neturėtų pamiršti sutartis jau anksčiau pasirašę ir būsimi paramos gavėjai?
– Vienas iš jų – paramos gavėjas po kiekvieno projekto įgyvendinimo etapo, kaip numatyta paramos sutartyje, rengia ir NMA pateikia nustatytos formos mokėjimo prašymus.
Be to, jis įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pranešti NMA apie bet kurių duomenų, nurodytų pateiktoje ir užregistruotoje paraiškoje pasikeitimus.
Įsidėmėtina ir tai, kad paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų ir numatytos paramos sutartyje.
Svarbu paminėti ir tai, kad nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos paramos gavėjas be rašytinio NMA sutikimo negali mažiausiai penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus keisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos.
Pareiškėjai taip pat įsipareigoja apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, penkeriems arba septyneriems metams (jeigu įtrauktas į rizikingųjų sąrašą). Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jei pareiškėjas įrodo, kad apdrausti paramos lėšomis įgytą ar sukurtą turtą nėra galimybių.
– Papasakokite, kiek procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų bus šįkart finansuojama?
– Finansuojama iki 65 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus tuos projektus, kurie tiesiogiai susiję su tradicinių amatų kūrimu ir plėtra. Tokiu atveju finansavimo skvarba gali siekti iki 75 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Pagal įprastas taisykles maksimali paramos suma vienam KPP priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ projektui siekia 690 560 litų, o pagal supaprastintas – 207168 litus. Abiem atvejais per einamuosius ir dvejus ankstesnius mokestinius metus ji negali viršyti 690 560 litų.
Tuo tarpu didžiausia paramos suma per visą KPP laikotarpį tiek pagal įprastas, tiek pagal supaprastintas taisykles vienam gavėjui negali viršyti 2 416 960 litų.
Parašas po nuotr.: Parama pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ teikiama labai mažoms įmonėms kaime ir kaimo gyventojams, užsiimantiems ne žemės ūkio veikla.
Rašyti komentarą