Kaip sovietai bandė pasaulį nustebinti: kvailiausi išradimai (127)   

Nors po Sovietų Sąjungos žlugimo prabėgo daugiau nei 20 metų, istorinė atmintis tebėra ryški ir Vakarai nevengia pasityčioti iš sovietinės realybės. Rusai visą laiką technologiniu atžvilgiu buvo atsilikę nuo Vakarų, tad jų technologinis vystymasis buvo paremtas laukimu, kol jų priešai Vakaruose ką nors išras, ką būtų galima nufotografuoti, o kartais net ir pavogti brėžinius. Po to sovietiniai inžinieriai padarydavo tikslias kopijas, tik tam skirdami mažiau pinigų ir laiko, taip pat ir medžiagų kokybė būdavo prastesnė.

Toliau bus pristatomi 5 „sėkmingų“ sovietinių kopijų rezultatai Vakarų akimis.

Vikšrinė amfibija (angl. Landing Vehicle Tracked, LVT)

Ši mašina, dar vadinama aligatoriumi, buvo sukurta 5 deš. pradžioje. Ji buvo šarvuota ir pritaikyta judėti smėliu bei vandeniu. Tarp įvairių vikšrinės amfibijos modifikacijų buvo ir tokių, kur buvo įmontuota sunkioji artilerija arba liepsnosvaidžiai. Naudodami ją amerikiečiai per Antrąjį pasaulinį karą įžengė į Ramiojo vandenyno regioną.

Sovietinė kopija: šarvuotasis transporteris BTR-60

Rusų sukonstruotas BTR-60 iš pirmo žvilgsnio atrodė visiškai panašus į amerikiečių aligatorių. Jis buvo šarvuotas ir galėjo pervežti kareivius. Transporterio šarvai galėjo sulaikyti šautuvų kulkas ir rutulinių kulkų pripildytą sviedinį (šrapnelį). Ši karinė mašina greitai išplito, tačiau turėjo didelį trūkumą – BTR-60 neturėjo stogo. Joje esantys kareiviai nebuvo apsaugoti nuo sprogimų ir, jei sprogmuo pataikydavo į transporterio vidų, visi kareiviai žūdavo. Kodėl inžinieriai nesugalvojo uždėti stogo? Raudonosios armijos kariai to prašė, bet jiems buvo atsakyta, kad tai pareikalaus per daug išlaidų. Vietoje stogo buvo uždėtas brezentas, kuris padėdavo išvengti lietaus, tačiau neapsaugodavo nuo kulkų.

Branduolinis povandeninis laivas „Nautilus“

1954 metais amerikiečiai sukonstravo povandeninį laivą „Nautilus“. Tai – pirmasis atominis karinis povandeninis laivas. Jau per pirmuosius bandomuosius plaukimus juo buvo pasiekti rekordai. Vienas svarbiausių - šis laivas neiškilęs iš vandens galėjo būti naudojamas iki keturių mėnesių.

Sovietinė kopija: rusų povandeninis laivas (angl. November Class Submarine)

Su šiuo atominiu povandeniniu laivu sovietai taip pat po vandeniu jau galėjo išbūti mėnesius. Tačiau jo patikimumas nebuvo didelis, nes branduolinio reaktoriaus problemos dažnai povandeniniame laive sukeldavo gaisrą. Sovietų inžinieriai sukūrė sistemą, turėjusią apsaugoti laivo įgulą kilus gaisrui. Tačiau ji nebuvo efektyvi, nes buvo naudojamas anglies dioksidas, kuris mirtinai pavojingas žmonėms. Buvo atvejų, kuomet visa povandeninio laivo įgula kilus gaisrui žuvo ne nuo ugnies, o būtent nuo šių pavojingų dujų, kurios gaisro metu būdavo kvėpuojamame ore. Nepaisant šios problemos, sovietai sukūrė 14 tokių povandeninių laivų.

Didžiausias ir nepraktiškiausias ginklas pasaulyje

Po pirmosios patrankos sukūrimo tarsi prasidėjo varžybos, kas sukurs didesnę jos versiją. 1953 metais JAV sukūrė atominį pabūklą “M65”. Juokaujama, kad po devynių mėnesių kiekvieno artileristo žmona pagimdė po vaiką. Šio pabūklo svoris buvo 83 tonos, o ilgis - 25 metrai. Jis šaudė 28 cm. skersmens sviediniais.

Sovietinė kopija: Oka atominis pabūklas

Sovietai konstruodami savo atominio pabūklo versiją užtruko iki 1957 metų. Jų pabūklas svėrė 55 tonas ir buvo beveik 20 metrų ilgio. Juo šaudomi 42 cm skersmens sviediniai galėjo nuskrieti iki 45 kilometrų.

Taigi, dabar sovietai turėjo galingą ginklą, kuris kėlė grėsmę Amerikai. Tačiau dėl jo dydžio kildavo problemų su transportavimu ir jis buvo mažai naudingas, nes dėl didelės atatrankos dažnai būdavo sugadinamas pats pabūklas. Turbūt jo kūrėjai daugiau galvojo ne apie jo praktinį veikimą, o apie grėsmingą dydį.

Koviniai laivai

Sovietai pavydėjo ne tik britams ar amerikiečiams, bet ir italams. Jų sukurtas kreiseris „Raimondo Montecuccoli“ dienos šviesą išvydo dar 1931 metais ir buvo sėkmingai naudojamas kare. Šis fašistų laivas karo metu įveikė kai kuriuos britų ir amerikiečių laivus bei „išgyveno“ karą. Iki 1964 metų jis buvo naudojamas kaip mokomasis kreiseris.

Sovietinė kopija: kreiseris „Kirov“

Šis kreiseris negalėjo likti nepastebėtas sovietų ir jie sukūrė savo kreiserį. Sovietų kūrinys nebuvo toks sėkmingas ir per vieną iš bandomųjų operacijų laivas pats į save pataikė su torpeda, kuomet viena iš bandomųjų torpedų buvo išsauta ir grįžusi atgal pažeidė laivą. Dar viena problema buvo ginklų atatranka, kuri lengvai deformuodavo laivo korpusą. Nepaisant trūkumų, sovietai viso sukūrė 5 tokius kreiserius. Stebėtina, tačiau nė vienas iš šių laivų nebuvo sunaikintas karo metu. Galbūt priešai nusprendė, kad šie kreiseriai padarys daugiau žalos patiems sovietams.

Naikintuvas

„Hawked Siddeley Harrier“, arba tiesiog „Vanagas“, buvo vienas pagrindinių kūrinių oreivystės istorijoje. Jis galėjo pakilti ir nusileisti vertikaliai, todėl jam nebereikėjo ilgų pakilimo ir nusileidimo takų.

Šis naikintuvas buvo sukurtas Didžiojoje Britanijoje 1969 metais. Jis buvo toks sėkmingas, kad net amerikiečiai norėjo tokio naikintuvo. Jo privalumas buvo ne tik gebėjimas vertikaliai pakilti ir nusileisti. Naikintuvas buvo tobulas ginklas ore. Savo sugebėjimus jis parodė Folklandų kare, kai numušė 22 Argentinos pajėgų lėktuvus, kai tuo tarpu „Vanagas“ nebuvo numuštas nė vienas. Naikintuvas iki šiol tarnauja oro pajėgoms.

Sovietinė kopija: naikintuvas „Yak-38 Forger“

Šis naikintuvas sovietams tarnavo nuo 1970 iki 1990 metų. Sovietinė technika dažniausiai buvo skirstoma į dvi kategorijas: vos veikianti ir niekam tikusi. „Yak-38“ galima priskirti prie antrosios kategorijos.

Sovietų naikintuvas, kaip ir „Vanagas“, galėjo vertikaliai pakilti bei nusileisti, tačiau nebuvo pritaikytas skraidinti ginklus. Jo techniniai parametrai leido gabenti iki 1 tonos ginklų. Palyginimui, amerikiečių naikintuvas „F-15“ gali gabenti 10 kartų didesnį svorį.

Dideli trūkumai buvo ir su lėktuvo varikliu. Jis dažnai gesdavo, kuomet lėktuvas tapdavo nevaldomu, bei neužsivesdavo esant karštam ir drėgnam orui. Dėl trumpo variklio resurso, jį reikėdavo keisti kas 22 skrydžio valandas. Pavyzdžiui, NATO reikalavimuose parašyta, kad per pilotas per metus ore turi praleisti 180 valandų. Rusų atveju, per metus pilotas sunaudotų 8 variklius.

Labai daug šių sovietų lėktuvų buvo sunaikinti per atsitiktinius įvykius dėl dar vieno jų trūkumo – jie neturėjo radarų.