Įveikusiems konkurenciją – ES parama miško vertei didinti  

Baigiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai (KPP ), Europos Sąjungos (ES) ir valstybės teikiama parama aktyviai siekė pasinaudoti ir miškų savininkai. Tarp pateiktų paraiškų susiklosčius konkurencijai, paramos lėšų užteko 101 projektui finansuoti iš 113.

Parama teikiama pagal KPP priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ dvi veiklos sritis: „Mažos ekonominės vertės medynų ir krūmynų pertvarkymas bei jaunuolynų ugdymas“ ir „Miško kirtimo, apvaliosios medienos, biokuro ruošos modernizavimas“.

2011 metais miškų savininkų projektams įgyvendinti buvo numatyta skirti 24 mln. 692 tūkst. litų. Tuo tarpu pareiškėjai kreipėsi didesnės paramos sumos – 30 mln. 492 tūkst. litų. Šių metų spalio 28 d. žemės ūkio ministro įsakymu tarp KPP priemonių buvo perskirstytos lėšos – miškų ekonominės vertės didinimo biudžetas papildytas dar apie 2 mln. litų iki 27 mln. 163 tūkst. litų. Deja, ir šios sumos neužteko visiems tinkamumo paramai gauti kriterijus tenkinantiems pareiškėjams.

Pirko techniką

Pagal KPP priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ šiemet paramos kreipėsi ir Anykščių rajone veikianti įmonė „Radvan“.

„Paramos prašėme technikai įsigyti, todėl finansavimas skirtas pagal antrąją veiklos sritį.

Pagal pirmąją veiklos sritį paramos nesikreipėme – norint jaunuolynus ugdyti, reikia turėti daugiau pinigų“, - sako įmonės vadovas Zenonas Karalkevičius.

Apie 50 ha miško turinti įmonė projektui įgyvendinti pirko traktorių ir medienos iš miško traukimo techniką.

„Darbai šiek tiek atpigs, nes nebereikės samdyti kitos įmonės, kuri medieną iš miško išvežtų. Taip pat smagu, kad galėjome sukurti papildomą darbo vietą – žmogus jau dirba nuo pavasario, - paramos nauda džiaugėsi miško savininkas. - Jeigu viskas ir toliau susiklostys gerai, tuomet ir kitą kartą kreipsimės paramos.“

Atitiko du pirmumo kriterijus

Pagal KPP priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ prašomai paramos sumai šiemet viršijus skirtąją, tarp pareiškėjų pateiktų projektų buvo neišvengiama konkurencija. UAB „Radvan“ ją įveikė ir jai buvo skirta parama. Įmonė atitiko du iš šešių priemonės įgyvendinimo taisyklėse išdėstytų pirmumo kriterijų. (Pirmumo kriterijai išdėstyti mažėjančios svarbos tvarka.)

Pagal svarbiausiąjį, pirmąjį, pirmumo kriterijų pirmenybė teikiama pareiškėjams, dar negavusiems ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Jį ir atitiko UAB „Radvan“, nes paramos kreipėsi pirmą kartą.

Pagal antrąjį pirmumo kriterijų pirmenybė teikiama miškininkams, kurių projektuose numatomos investicijos jaunuolynų ugdymui, o trečiasis – palankus fiziniams asmenims, investuojantiems į didesnes nei 5 ha nuosavybės teise valdomas savo miško valdas.

Privalumas ir tai, kad pareiškėjas yra savininkų asociacijos arba kooperatyvo narys (ketvirtasis pirmumo kriterijus). Penktasis pirmumo kriterijus – projekte numatytos diegti inovacijos. Pirmenybė teikiama ir projektams, kuriuose prašoma mažesnės paramos sumos (šeštasis pirmumo kriterijus). Pastarąjį „Radvan“ taip pat atitiko, nes kreipėsi nedidelės – iki 150 tūkst. litų paramos.

Dėl konkurencijos – prioritetinė eilė

Įvertinus visų projektų atitiktį kiekvienam iš nustatytų pirmumo kriterijų buvo sudaryta projektų pirmumo paramai gauti eilė. Daugiausia galimybių sulaukti ES ir valstybės paramos turėjo pirmąjį pirmumo kriterijų tenkinantys pareiškėjai (dar negavę ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai) ir kuo daugiau bei kuo didesnio svarbumo kitų pirmumo kriterijų atitinkantys projektai.

Pagal KPP priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ pateiktų paraiškų prioritetinės eilės sąrašas skelbiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) atnaujintoje interneto svetainėje www.nma.lt (Kaimo plėtros 2007–2013 m. programa/ Paramos gavėjai ir pareiškėjai).

Tenkino du arba tris kriterijus

Miškų ekonominės vertės didinimui numatytos paramos lėšos projektams buvo skirstomos iš eilės, pradedant nuo aukščiausiai prioritetinėje eilėje esančių paraiškų. Iš viso prioritetinėje eilėje išsirikiavo 113 projektų. Iš jų lėšų užteko 101 projektui finansuoti. Dauguma jų tenkino du arba tris svarbesnius pirmumo kriterijus. Likusios 12 paraiškų atsidūrė už brūkšnio. Joms neužteko paramos lėšų.

NMA specialistai atkreipia dėmesį, kad paraiškų prioritetinė eilė nėra galutinė ir dar gali nežymiai keistis. Pavyzdžiui, gavus pareiškėjo prašymą išregistruoti paraišką, sumažinus paramos sumą projekto įgyvendinimui, neigiamai įvertinus paraišką ar priemonei skyrus papildomai paramos lėšų.