Rudenišką ir tamsų lapkričio 17-osios vakarą Vilniaus Energetikos ir technikos muziejuje buvo šilta. Sugužėjusių žmonių dėmesį patraukė čia atidaryta meno paroda, kurioje menininkai eksponavo savo kūrinius: paveikslus, keramikos dirbinius, įvairias realizituotas savo idėjas.
Besižvalgydama po įdomią erdvę negalėjau nepajusti įdomaus kvapo. Maistas tokiame muziejuje? Aplink didelį, balta staltiese nutiestą stalą būriavosi jaunuoliai ir virte virė maisto ruošimo darbai. Paklausus, kaip derėtų vertinti šį nesusipratimą, išgirdau pasiūlymą prisijungti ir drauge gaminant viską išsiaiškinti.
Taigi bemaišydama mišrainę sužinojau, jog ši idėja siekia pritraukti žmones bendradarbiauti, diskutuoti, juk kulinarija taip pat didžiulis menas, tad nereikėtų kažkuo labai stebėtis. “Lietuviška mišrainė” - taip buvo pavadintas šis performansas, kurio dalyviais galėjo tapti ir parodos lankytojai. Dailės akademijos studentai, vadovaujami Eglės Bogdanienės, gamino lietuviškas mišraines, diskutavo apie meną ir noriai bendravo su kiekvienu smalsuoliu.
Na, o įdomiausia buvo plačiau sužinoti apie Vilniaus Energetikos ir technikos muziejų, kuriame vyksta tokie negirdėti ir įdomūs dalykai. Neradusi muziejaus direktorės, nutariau pakalbinti infotaško kuratorę Donatą Armakauskaitę.
Kada šis muziejus susikūrė?
Muziejus atsirado 2003 m., kai užsidarė Vilniaus elektrinė, kuri anksčiau buvo šiame pastate. Tuomet buvo tik viena salė, o po trejų metų pavyko įgyvendinti Europos Sąjungos remiamą projektą ir štai dabar turime 5000 kvadratinių metrų plotą ekspozicijoms.
Ar daug lankytojų sulaukiate šiame muziejuje?
Praeitais metais čia atvyko 14 tūkstančių lankytojų, o šiemet jau per pirmą pusmetį sulaukėme apie 9 tūkst. besidominčiųjų.
Kaip manote, dėl ko toks lankytojų pagausėjimas?
Dėl to, kad pradėjome užsiimti įvairesne veikla: parodos, paskaitos, seminarai. O svarbiausia, kad tikrai čia ne viskas su technika susiję, nors skamba gana keistai kalbant apie tokį muziejų.
Ši paroda irgi buvo organizuota pagal vieną iš ES remiamų projektų ir neturi jokio ryšio su elektronika ar technika. Tačiau mes turime tokią nuostatą, jog šis muziejus priklauso visiems Vilniaus gyventojams ir svečiams, nes elektrinė buvo statyta už miestiečių pinigus. Todėl visi čia turi atrasti savo erdvę ir imtis visokios veiklos.
Siekiate, kad būtų tinkamai išnaudotos patalpos?
Taip, nes jau ne pirmą kartą čia vyksta įvairios parodos ir galerijos.
Nuo muziejaus susikūrimo atsirado kažkokių naujovių?
2008 m. įvyko pagrindiniai pokyčiai: tuomet atsirado labai didelė, istorinė Vilniaus miesto pramonės ekspozicija ir dvi interaktyvios ekspozicijos. Šiemet kaip naujoves galėtume įvardinti naujas edukacines programas bei temines ekskursijas, kai žmogus gali ateiti ir pasirinkti, ką norėtų pamatyti ar išgirsti. Pavyzdžiui, fotografijos ar optinių iliuzijų edukacinės programos.
Su daug kuo bendradarbiaujate?
Ir bendradarbiaujame, ir patys iš tiesų labai daug darome. Pas mus net koncertai vyksta. Pavyzdžiui, kitą ketvirtadienį bus klasikinės gitaros koncertas. Stengiamės kaip įmanoma, kad daugiau žmonių pamatytų, stengiamės būti reikalingi.
Kokie muziejaus remėjai?
Muziejus turi penkis dalininkus, kurie, galima sakyti, muziejaus geradariai, o šiaip ieškome įvairiausių partnerių. Dabar Vilniaus regiono mokymo įstaigose vykdome naują projektą “Atiduok seną plytą perdirbti”. Tikslas - stengtis įpratinti jaunimą rūšiuoti butinę techniką, neišmesti į šiukšlių dėžę, o atsikratyti ja teisingai. Čia mūsų pagrindinis partneris yra “EMP Recycling” (butinės technikos atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonė). Mes esame labai įvairiapusiški, tikslūs ir techniški, meniški bei ekologiški.
Rašyti komentarą