Miškininkai įsitikinę - pavyks. Baigus montuoti urėdijose modernią vokišką gaisrų stebėjimo sistemą, bus įmanoma išvengti bent jau tokių didelių nelaimių, kokia 2006 metų gegužę ištiko Kuršių neriją. Tada suliepsnojo daugiau kaip 200 hektarų Smiltynės miško, paskutinį ugnies židinį pavyko užgesinti tik po trijų savaičių.
Ratus ruošk žiemą, o roges - vasarą, - sako patarlė. Nors ruduo jau vėlyvas ir gaisrų pavojaus miškuose nebėra, UAB „Telekonta“ ir dabar montuoja automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą šalies miškų urėdijose.
Pasak šios bendrovės projektų vadovo Eugenijaus Sakalausko, kitų metų pavasarį ši sistema bus sumontuota jau visose urėdijose, kur didžiausias gaisrų pavojus.
Dvidešimties urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) miškuose šie įrenginiai per pastaruosius porą metų jau įtaisyti ir gynė juos nuo gaisrų praėjusią vasarą, veikia jie ir dabar.
Minėtoji sistema skirta ne tik gaisrams stebėti. Tikslesnis jos pavadinimas būtų - gaisrų aptikimo sistema. Aptikimo pačioje užuomazgoje, kol dar tik rusena miško paklotė, pradeda virsti dūmai ir net medžiai dar neliepsnoja. Nes tada nuslopinti gaisrą lengviausia.
Iš biudžeto - nė cento
Ugnis kasmet nuniokoja dešimtis, o sausringomis vasaromis - net šimtus hektarų mūsų krašto miškų. Net 40 proc. Lietuvos miškų yra didelio, 23 proc. - vidutinio degumo. Šią ir pernykštę vasarą didelių sausrų nebuvo, ir vis dėlto šalies girios liepsnojo ne kartą. O karštą 2009 metų vasarą Lietuvos miškuose siautė net 470 gaisrų, kurie beveik 300 hektarų medynų pavertė apanglėjusiais stuobriais.
Generalinės miškų urėdijos (GMU) duomenimis, išdegus hektarui miško ekonominiai nuostoliai yra apie 7500 litų - tiek kainuoja prarasta mediena, gaisravietės valymas, naujo miško atsodinimas. Įveisti hektarą miško kainuoja apie 3 tūkst. litų.
Be to, liepsnose žūsta daug miško gyvūnų ir augalų. Pasitaiko, kad ugnis sunaikina ir sodybas miškuose bei pamiškėse.
Todėl valstybinių miškų prižiūrėtojai daug dėmesio ir lėšų skiria girioms saugoti nuo gaisrų. Turbūt daugelis matė bokštus giriose, kuriuose budintys sargai šiltuoju metų laiku stebėdavo, ar nekyla kur nors dūmai. Juos pastebėję, skambindavo į miškų urėdiją ir netrukus į tą vietą lėkdavo ugniagesių mašinos.
Prieš keletą metų miškininkai nusprendė šią sistemą patobulinti: sumontuoti bokštuose įrangą, kuri gali aptikti gaisro židinius automatiškai ištisą parą. Daugumą šių įrenginių nutarta įtaisyti jau anksčiau pastatytuose mobiliojo telefono ryšio bokštuose. Jie aukštesni negu miškininkų bokštai, elektrifikuoti.
O ir gera proga susiklostė - atsirado galimybė gauti šiam darbui europinių lėšų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“. Pagal ją iš europinių fondų girioms nuo gaisrų ginti leista finansuoti iki 52,5 mln. litų - net 80 proc. visos reikalingos sumos. Likusią dalį sumoka urėdijos iš pelno už parduotą medieną, taigi iš valstybės biudžeto tam neskiriama nė cento.
Pigiausia nebūna geriausia
2007 metais GMU užsakius buvo parengta bendros automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje sukūrimo studija bei techniniai reikalavimai, pagal juos paskelbtas viešas konkursas įrengti tokią sistemą 24-iose krašto miškų urėdijose ir KNNP. Nuspręsta stebėti šalies miškus 84 vietose. Ne tik valstybinius, bet ir privačius bei rezervinius, mat urėdijoms valstybė yra pavedusi ginti nuo gaisrų visas girias.
Pasak generalinio miškų urėdo pavaduotojo Gintaro Visalgos, įrengti kiekvienoje iš minėtųjų 24 urėdijų ir KNNP minėtąja įrangą kainuoja po maždaug 2 mln. litų, tad viso projekto vertė - 53,4 mln. litų.
„Iš pradžių Viešųjų pirkimų tarnybą informavome apie preliminarią darbų kainą vienoje urėdijoje, vėliau patikslinome, jog darbus reikia atlikti 25 objektuose, tad bendra projekto kaina didesnė“, - aiškino G.Visalga.
Viešame konkurse dalyvavo trys uždarosios akcinės bendrovės - „Fima“, kuri pasisiūlė atlikti darbus už 45,4 mln. litų, „Telekonta“ (43,6 mln. litų) ir „Atea“ (27,7 mln. litų).
Viešojo pirkimo komisija nusprendė, kad labiausiai techninėse specifikacijose pateiktus reikalavimus atitinka UAB „Telekonta“ pasiūlymas.
„Ekspertams rekomendavus, teko atsisakyti pigiausio - „Atea“ pasiūlymo, nes šios bendrovės siūloma sistema nebūtų veikusi automatiškai. Be to, nebuvo numatyti įrangos žaibolaidžiai, tad būtų susidarę papildomų išlaidų, pasiūlytoji kaina realiai būtų padvigubėjusi“, - sakė G.Visalga.
„Telekontos“ montuojama antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema yra vokiška. Jos esmė - gaisro židinius aptinka pagal dūmus specialūs detektoriai. Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Čekijoje, Estijoje, JAV, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir kitose šalyse sumontuota jau šimtai tokių detektorių.
2009 metais pademonstravusi Varėnos miškų urėdijoje vokiškosios sistemos pranašumus ir didele balų persvara laimėjusi konkursą, „Telekonta“ griebėsi darbo. Pasak G.Visalgos, šiuo metu iš numatytų 84 bokštų gaisro detektoriai veikia jau 61 bokšte, o iš viso jau atlikta darbų, kurių vertė 31 mln. litų.
Tose giriose, kur gaisrų pavojus itin didelis, detektorių įrengta daugiau. Antai Vilniaus urėdijos miškai stebimi iš 6 bokštų - dvigubai daugiau negu daugelyje kitų urėdijų. Mat sostinę supa daug miškų, juose lankosi gausybė žmonių. Tarp jų netrūksta mėgėjų kūrenti laužus.
Aptiko ir kamino dūmus
Su Kaišiadorių miškų urėdijos vyriausiuoju miškininku Marijonu Bernotavičiumi ir miško želdinimo bei ir apsaugos inžinieriumi Drąsiumi Frankoniu riedame į Žiežmarių girininkiją, kur greta medelyno stūkso urėdijos priešgaisrinis bokštas. 40 metrų aukštyje styro būdelė, kurioje anksčiau vasarą sėdėdavo sargas ir dairydavosi aplink.
„Man ne kartą teko budėti tokiuose „inkiluose“, kai pristigdavo sargų. Vietos ten mažai ir taip karšta, kad pasibaigus darbo pamainai vos nulipdavau kopėčiomis“, - prisiminė M.Bernotavičius. Dirbti tokiomis sąlygomis nebūdavo daug norinčiųjų. O ir ne kiekvienas žmogus ištveria didelį aukštį. Be to, darbas sezoninis.
Šią vasarą „Telekonta“ keturiuose Kaišiadorių urėdijos bokštuose sumontavo automatinius dūmų aptikimo detektorius, tad 8 ligi tol samdytų sargų jau nebereikia. Detektorius, panašus į vaizdo kamerą įrenginys, be paliovos sukasi aplink bokšto viršūnėje ir fotografuoja mišką. Šie vaizdai perduodami į Žiežmarių medelyno administraciniame pastate įrengtą dispečerinę, kurioje - kompiuteris bei keletas monitorių.
Čia suplaukia ir kitų šioje urėdijoje sumontuotų detektorių informacija. Giedrą dieną jie „mato“ net 40 kilometrų aplink, taigi, pasak M.Bernotavičiaus, aprėpiami ne tik urėdijos ir privatūs, bet ir dalis aplinkinių miškų.
Tą dieną, kai lankėmės Kaišiadoryse, tvyrojo rūkas, tačiau Žiežmarių detektorius lengvai aptiko už maždaug kilometro nuo bokšto kylančius miške dūmus. Operatorius Gediminas Arlauskas priartino ir padidino vaizdą monitoriuje. Paspaudus klavišą, pasirodė informacija apie „gaisro“ vietą ir laiką. „Tie dūmai rūksta iš medžiotojų namelio pamiškėje. Šiandien Huberto diena - medžiotojų šventė, tai vyrai, matyt, nutarė tame namelyje susirinkti ir užkūrė krosnį“, - nusišypsojo G.Arlauskas.
Operatoriui nebūtina be paliovos stebeilyti į monitorių. Ilgai tokio atidaus stebėjimo neištversi. Kai detektorius pastebi miške dūmus, operatoriui apie tai praneša ne tik vaizdu, bet ir aliarmo signalu. Jei operatorius nereaguoja, tarkim, užsnūdo - aliarmas stiprėja. „Kaip tyčia, šiemet mūsų urėdijoje nekilo nė vieno didesnio gaisro, kad jį galėtų užfiksuoti toji sistema“, - lyg džiaugiasi, lyg ir apgailestauja M.Bernotavičius. Tačiau progų įrangai pasireikšti dar bus. Antai 2006 metais Kaišiadorių miškuose kilo 52 gaisrai, išdegė 26 hektarai.
Kaišiadorių miškų urėdas Stasys Truskauskas nepagrįstomis laiko kai kurių skeptikų kalbas, esą Lietuvos miškams būtų užtekę ir pigesnės įrangos. „Kai prieš 20 metų urėdijos nusipirko pirmųjų Lietuvoje vakarietiškų medvežių, daug kas kalbėjo, kad jos per didelės, pakenks miškams. O ką dabar darytume be tos technikos? Taip bus ir šiuo atveju - po metų kitų neįsivaizduosime savo girių be tokios modernios apsaugos nuo gaisrų“, - svarstė S.Truskauskas.
Miškininkai jau įsitikino nepadarę klaidos, kai pasirinko kiek brangesnę, tačiau tobulesnę sistemą. „Žaibai jau du kartus trenkė į bokštus Kuršių nerijoje ir Trakų urėdijoje, tačiau žaibolaidžiai detektorius apsaugojo“, - sakė generalinio miškų urėdo pavaduotojas G.Visalga.
Tikimasi, kad baigus įdiegti ir suderinti Lietuvoje naująją miško gaisrų stebėjimo sistemą - o tai bus jau kitais metais - gaisrų plotai sumažės bent perpus, tad ekonominis efektas bus apie 2 mln. litų per metus. Nepamirškime ir ekologinės naudos.
Ekonomistai Lietuvos miškus yra įkainoję maždaug 16 mlrd. litų. Šios kelios dešimtys milijonų jiems apsaugoti nuo gaisrų sudaro apie 0,2 proc. viso girių turto.
Rašyti komentarą