Dėl padidintų įmokų ir keičiamų draudimo sąlygų kitų metų derlių apdraudė tris kartus mažiau žemdirbių, o apdraustų pasėlių plotas sumažėjo net dešimt kartų.
Kelerius metus iš eilės didžiules išmokas už patirtą žalą žemdirbiams išmokanti Vokietijos bendrovė šiemet nuo 1,5 iki daugiau kaip 2 kartų padidino įmokas bei sugriežtino draudimo sąlygas. Negana to, anksčiau pusę draudimo įmokų kompensavusi valstybė paramą taip pat sumažino. Tad būsimą derlių šį rudenį apsidraudė vos 200 žemdirbių iš buvusių 880, o apdraustų pasėlių plotas sumažėjo nuo 270 tūkst. iki 27 tūkst. hektarų.
Draudimo atsisakę žemdirbiai kliaujasi nuojauta, kad dvejus metus iš eilės pasėlius niokojusios gamtos stichijos kitąmet Lietuvą aplenks.
Apvaizdai, o ne draudimo bendrovei derlių saugoti paveda didžioji dalis Lietuvos žemdirbių. Krašte iš viso draudžiama vos 20 proc. deklaruojamų pasėlių, o, pavyzdžiui, vokiečiai net ir be valstybės paramos nuo gamtos nelaimių draudžia 70 proc. pasėlių.
Dveji nelaimių metai
Ketverius metus vienintelis Lietuvoje pasėlius draudžiantis „Vereinigte Hagelversicherung VVG“ filialas „VH Lietuva“ šiemet sugriežtino draudimo sąlygas, kadangi dėl dvejus metus žemės ūkį niokojusių stichijų patyrė milijoninių nuostolių.
„VH Lietuva“ atskirai nebedraudžia rizikingiausių kultūrų, dėl kurių ankstesniais metais išmokėtos didžiausios žalų išmokos. Rapsų pasėlius nuo šiol galima drausti tik kartu su javais. Taip pat
nebedraudžiamas rapsų ir ankštinių augalų išgulimas bei žala, kurią padaro dirvoje stovintis vanduo. Be to, įvesta pastovi atsėjimo procentinė draudimo išmoka. Tai reiškia, kad jeigu jaunus augalus sunaikins kruša ar lietus arba jie blogai sudygs ir reikės atsėti pasėlį, bus išmokama nekintanti išmoka - 15 arba 25 proc. nuo draudimo sumos. Žemdirbiams, kuriems kelerius metus iš eilės draudimo žala buvo atlyginama, įmokos didės 50 procentų.
„Visi šie pakeitimai prilyginti sąlygoms, kuriomis draudžiami žemdirbių pasėliai Vokietijoje, nes iki šiol Lietuvoje draudimo, ypač rapsų pasėlių, sąlygos buvo geresnės ir vokiečiai dėl to ant mūsų labai pyko. Iš tikrųjų praktika parodė, kad, pavyzdžiui, rapsų pasėlius drausti atskirai pernelyg nuostolinga“, - LŽ aiškino „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis praėjusią žiemą Lietuvoje iššalo 46,4 proc. visų pasėlių: 79 proc. žieminių rapsų, 72 proc. žieminių miežių, 41 proc. žieminių kviečių, 33 proc. kvietrugių ir 32 proc. rugių.
Žemdirbių išlaidas didina ir tai, kad nuo šiol jie turės mokėti visą draudimo įmoką ir laukti, kol ją kompensuos valstybė. Anksčiau žemdirbiai mokėjo tik 50 proc. įmokos, o likusią dalį valstybė pervesdavo bendrovei „VH Lietuva“. Draudimo bendrovė dėl to patirdavo nuostolių. Pasak A.Navicko, draudikams tokia tvarka buvo labai neparanki, nes kompensacijos juos pasiekdavo jau išmokėjus žalą.
„Už 2009 metų derlių paskutines išmokas išmokėjome praėjusių metų spalio mėnesį, o pagrindinę kompensaciją iš valstybės gavome tik 2011-ųjų kovą. Tokiu būdu pažeidėme Draudimo įstatymą, pagal kurį draudimo išmoka gali būti mokama tik tuo atveju, jeigu polisas visiškai apmokėtas. Kitos draudimo bendrovės tokiais atvejais elgiasi labai paprastai: jeigu polisas neapmokėtas, išmokama mažesnė draudimo išmoka. Mes to padaryti negalime, nes mums moka ne žemdirbiai, o valstybė“, - teigė A.Navickas.
Iki kitų metų derliaus draudimo termino - lapkričio 15 dienos - pasėlius apdraudė 200 žemdirbių. Pernai tuo pačiu metu jų buvo daugiau kaip 800. Tačiau „VH Lietuva“ vadovas tiki, kad dabar draustis atsisakę klientai pavasarį sugrįš, nes tarifai vasarinėms kultūroms yra mažesni nei praėjusiais metais, todėl bus patrauklu drausti pasėlius nuo krušos, liūties ir audros. „Tikimės, kad pavasarį turėsime tūkstantį klientų“, - optimizmo nepraranda A.Navickas. Savo tikėjimą jis grindžia ir prielaida, kad dauguma stambesnių ūkininkų bei bendrovių turi finansinių įsipareigojimų ir negali rizikuoti netekti pajamų už prarastą derlių.
Nesusitarė su valdžia
Prieš ketverius metus vokiečių bendrovei pradėjus drausti pasėlius Lietuvoje, draudėjų skaičius kasmet sparčiai augo. 2010 pasėlius draudė apie 400 žemdirbių, šiemet jų buvo apie 880. Be to, anksčiau naujai besidraudžiantieji draudė daugiau plotų (nuo pernai buvusių 78 tūkst. iki beveik 269 tūkst. ha) bei pasirinkdavo didesnes draudimo vertes (bendra pasėlių draudimo suma padidėjo beveik 4 kartus nuo 5,4 mln. iki 32 mln. litų). Tačiau dėl nepalankių gamtos sąlygų drastiškai didėjo ir žalos atlyginimas - nuo 15,3 mln. litų 2010-aisiais iki 63 mln. litų šiemet.
„Praėjusiais metais tarifų nedidinome, nors nuostolingumas siekė beveik 300 proc., šiemet kitos išeities tiesiog neturėjome“, - LŽ aiškino A.Navickas.
„VH Lietuva“ vadovas teigė, kad įmokų tarifus nuspręsta didinti tik po to, kai valstybė atsisakė su draudiku dalytis tam tikra rizikos našta. Bendrovė siūlė, kad valstybė sutiktų kompensuoti žalų atlyginimo dalį, kuri du kartus viršytų bendras žemdirbių draudimo įmokas, kaip dabar prisideda stichinės sausros atveju.
„Šiemet apie patirtas žalas pranešė beveik visi apsidraudusieji, kai kurie net po kelis kartus. Tokiu atveju nebelieka draudimo objekto. Įsivaizduokite tokią padėtį, kad Lietuvoje apdraudžiama šimtas tūkstančių automobilių ir jie visi pavagiami. Tai jau nebe draudimas, o kažkas kita.
Žemės ūkyje atsitiko kažkas panašaus: dvejus metus iš eilės iššalo pasėliai, nukentėjo beveik visi žemdirbiai. Tai jau sisteminė rizika ir mes siūlėme ja dalytis kartu su valstybe. Ji atsisakė. Žinoma, tai jos teisė, tad tarifus turėjome didinti“, - aiškino A.Navickas.
Valstybė mažina paramą
Nuo noro drausti pasėlius žemdirbius atgrasė ir sumažinta valstybės parama, mat 50 proc. įmokų siekusios kompensacijos dabar kai kuriais atvejais mažės iki 15-20 procentų. Nauja pasėlių draudimo kompensavimo tvarka užtikrina, priklausomai nuo augalų rūšies, maksimalią draudimo įmokos kompensaciją (50 proc.) tik draudžiantis vidutinio dydžio draudimo suma. Draudžiant didesne suma draudimo įmokų kompensacija atitinkamai mažės.
Pavyzdžiui, jeigu ūkininkas deklaravo 1 ha žieminių rapsų ir sumokėjo 266 litų draudimo įmoką, jam bus kompensuota 50 proc. draudimo įmokos - 133 litai. Tačiau jeigu ūkininkas lauką įvertino didesne suma ir sumokėjo, pavyzdžiui, 300 litų draudimo įmoką, jam bus kompensuota ne 150 litų, bet 133 litai draudimo įmokos.
Valstybė kompensuoja įmokas draudžiantiems pasėlius nuo iššalimo, krušos, liūties ir audros. Todėl nuo šių rizikų iki šiol draudėsi daugiau kaip 90 proc. Lietuvos žemdirbių. Draudimą nuo stichinės sausros anksčiau rinkdavosi vos 3,8 proc. ūkių, o šiemet kol kas neatsirado nė vieno, mat šios rizikos valstybė nekompensuoja.
Prognozuojama, kad padidėjus tarifams draudimas nuo iššalimo sudarys tik 20 proc. pasėlių draudimo rinkos. Šiemet iš 63 mln. litų išmokų žemdirbiams vien žala nuo iššalimo sudarė 52 mln. litų.
Žemdirbiai - nežinioje
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis LŽ teigė, kad žemės ūkio bendrovės dėl padidėjusių įmokų tarifų pasėlių drausti nenustos, tačiau mažesniems ūkininkams nauji įkainiai gali būti nepakeliami. J.Kraujelis vardijo ir kitas nepalankias aplinkybes. Jo nuomone, didesnis blogis yra ne padidėję tarifai, o tai, kad žemdirbiai dabar turės susimokėti 100 proc. įmokų ir laukti, kol pusę jų valstybė grąžins, be to, nežinia kada.
„Įstatymu nustatyta, kad supirkėjai už supirktą produkciją turi atsiskaityti per 30 dienų. Kodėl šiuo atveju termino nėra, nežinia. Valstybė turėtų kažkaip įsipareigoti, o dabar neaišku, sprendimas nepriimtas, nors mes siūlėme 30 dienų terminą“, - dabartinės valdžios logikos nesupranta buvęs žemės ūkio ministras J.Kraujelis.
Pasak jo, valstybė iki šiol visiškai nėra atsiskaičiusi su vokiečiais, tad šie griežia dantį ir išsireikalavo, kad įmokos būtų kompensuojamos ne draudikui, o tiesiogiai žemdirbiams.
J.Kraujelio skaičiavimu, 1 tūkst. ha kviečių pasėlių draudimo įmoka vidutiniškai atsieis ne mažiau kaip 300 tūkst. litų. Jeigu bendrovė turi 3 tūkst. ha pasėlių, draudimo suma, kurią reikia sumokėti iš karto, gali siekti iki 1 mln. litų. „Kada valstybė pusę sumos grąžins, iki šiol neaišku“, - dėstė J.Kraujelis.
Žemės ūkio bendrovių asociacija siūlė įmokas suderinti su tiesioginių išmokų mokėjimu. Tai esą palengvintų finansinę naštą, tačiau šis siūlymas ir draudėjams, ir ministerijai pasirodė nepriimtinas. „Įvairia veikla užsiimančios bendrovės gauna pajamų, pavyzdžiui, iš gyvulininkystės ar pienininkystės. O ką daryti vien augalininkyste užsiimančiam ūkininkui, kuris pavasarį visas pajamas išleidžia dirvos paruošimui ir sėjai, augalų apsaugos priemonėms, degalams, o draustis turi birželio mėnesį? Jis neturi kitos išeities, tik keliauti į banką. To nebūtų, jeigu pasėlius draudžiantiems ūkininkams tiesioginių išmokų mokėjimas būtų geriau suderintas arba greičiau grąžinta valstybės kompensacija“, - aplinkybes vardijo J.Kraujelis.
Jo teigimu, draudimo kompensacijoms valstybė praėjusiais ir šiais metais skyrė po 12 mln. litų. Šiemet įmokos buvo didesnės ir 4 mln. dar trūksta. Manoma, kad kitąmet bus skirta ne daugiau kaip 12 mln. litų. „O jeigu įmokų suma bus didesnė? Žemdirbiai pradeda abejoti, ar gaus priklausančias išmokas, ir nesidraudžia“, - aiškino J.Kraujelis.
Vis dėlto jis mano, kad tarifus padidinusį draudiką galima suprasti: vokiečių nuostoliai didžiuliai, o pinigai ant medžių neauga ir Vokietijoje. „Draudimo produktas sukurtas. Valstybė nelaimės atveju nuostolių daugiau nebeatlygins. Su tuo daugelis susitaikę ir jų teisė apsispręsti: rizikuoti ar ne“, - mąstyti ragino J.Kraujelis.
Lygino su „Titaniku“
Vidutiniškai 150 proc. nuostolingumu dirbanti vokiečių bendrovė kol kas iš Lietuvos rinkos trauktis neketina, nors įmonės nuostoliai didėja kaip sniego lavina. 2008 metais „VH Lietuva“ nuostolingumas siekė 2,34 proc., 2009-aisiais - 8,23 proc., 2010-aisiais - 284 proc., 2011 metais - 203 procentus. „Minčių trauktis iš Lietuvos nėra, - LŽ tikino A.Navickas. - Tokia jau ta draudimo rinka, kad vieni metai būna geresni, kiti - blogesni. Tačiau Lietuvos žemdirbiai mus gerbia už tai, kad mes visą jų patirtą žalą atlyginome, nors dėl to ir patyrėme nuostolių.“
A.Navickas vienintelį pasėlių draudiką Lietuvoje lygina su pasaulyje garsia draudimo kompanija „Lloid“, kuri patirdama didžiulių nuostolių sąžiningai išmokėjo priklausančias draudimo išmokas nuskendus „Titanikui“. „Lygiai taip pat ir mes. Nepaisydami visokių peripetijų išmokėjome draudimo išmokas visiems žalas patyrusiems Lietuvos žemdirbiams“, - didžiavosi A.Navickas.
Jis mano, kad ilgametę žalų vertinimo patirtį turinti bei modernią ir suprantamą metodiką taikanti bendrovė didina žemės ūkio veiklos saugumą ir ūkininkai tai supranta bei vertina.
Kad vokiečių bendrovė turi autoritetą tarp žemdirbių, LŽ tvirtino ir žemės ūkio bendrovių atstovas J.Kraujelis. „Kad būtų trys rinkos žaidėjai, gal ir kitaip viskas klostytųsi, bet iš kur juos paimti? Vokiečiams lietuvių draudėjai nė iš tolo neprilygsta, prasiturlinome su jais penkerius metus ir nieko neišėjo. Žemdirbiai spjaudėsi, nesulaukdavo vertintojų visą mėnesį. O jei prisikviesdavo, šie ieškodavo visokiausių kabliukų, kad tik nereikėtų mokėti žalos atlyginimo. Padėtis buvo skandalinga. O dabar neteko girdėti ką nors skundžiantis ar piktinantis, kad vokiečiai blogai apskaičiavo nuostolius ar nusuko žalos atlyginimą“, - LŽ teigė J.Kraujelis.
Faktai
“Vereinigte Hagel“ veikia žemdirbių savitarpio pagalbos pagrindu. Tai reiškia, kad bendrovės akcininkai yra visi joje besidraudžiantys klientai, taip pat - ir Lietuvos. Tad į kartą per metus vykstantį įgaliotinių suvažiavimą (akcininkų susirinkimo atitikmenį) vyksta ir rinkti mūsų krašto atstovai.
Jeigu bendrovė gauna pelno (o tai atsitinka retokai), jis išdalijamas žemdirbiams. Jeigu metai blogi, žemdirbiai moka didesnes draudimo įmokas.
Bendrovė užima 65 proc. Vokietijos ir 100 proc. Lietuvos pasėlių draudimo rinkos.
Rašyti komentarą