Iš verslo pasitraukus daliai Kuršių marių žvejų, priešingai nei tikėtasi, likusių įmonių ir sugavimai, ir uždarbis krito, praneša „Panorama“.
Žvejai sako, kad įvykdyta reforma naudinga tik Kaliningrado srities žvejams. O anksčiau šviežia žuvimi viliojusių mažų miestelių gyventojai teigia, kad dabar jų vieta jokiems turistams nebus įdomi.
Dar prieš porą metų užsukus į nuo seno garsėjantį Pamario krašto žvejų miestelį Dreverną būdavo galima nusipirkti šviežių, Kuršių mariose sugautų žuvų. Dabar žvejų laivai trūnija išmesti į krantą, o naujoje prieplaukoje laimikiu džiaugiasi tik žvejai mėgėjai.
„Ką dabar mes turistui galim pasiūlyti? Aš tai juokiuosi – savo nertus angeliukus, daugiau nieko. Karvių nebeturim, žuvies nebeturim. Nieko mes nebeturim“, – sako Drevernos gyventoja.
Pasitraukti iš verslo Drevernos žvejus privertė gyvenimas. Esą paskutiniais metais išgyventi iš žvejybos praktiškai buvo nebeįmanoma, nes sumažėjo žuvų. Dėl to buvę žvejai kaltina kormoranus ir Klaipėdos uosto kanalo gilinimą. Šiaurinėje Kuršių marių dalyje labai padidėjo druskingumas.
„Dažniau užeina iš jūros vanduo sūrus, gėlavandenė žuvis dingsta, nebėra. Žūsta jų maitinimo grandinė ir nebepareina jinai. Būdavo, vasarą pareis pasiganyti į seklumas, į Dreverną, dabar nebepareina“, – tvirtina buvęs Drevernos žvejys Vytautas Stanšaitis.
Per trejus metus iš verslo pasitraukė 18 žvejų įmonių. Daugiausia – Juodkrantės ir Drevernos žvejai. 2004-aisiais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, ji prisijungė prie bendrosios žuvininkystės politikos. Joje numatytas žvejų pasitraukimas iš verslo, nes žvejų įmonių, palyginus su žuvies kiekiu, būta per daug. Į kitą verslą persiorientavusiems Kuršių marių žvejams iš Europos Sąjungos Žuvininkystės fondo išmokėta daugiau kaip 10 milijonų litų kompensacija. Tačiau likusios 49 įmonės dideliais laimikiais, sako, pasidžiaugti negalinčios. Lyginant su 2005–2008-aisiais metais, pernai ir užpernai žuvų sugauta trim šimtais tonų mažiau, o pajamos nuo penkių milijonų sumažėjo iki beveik keturių.
„Kaliningrado srityje, kur tokio pobūdžio reformos nebuvo , pagrindiniai žuvų sugavimai, išskyrus stintas, išaugo. Ir jų pajamos taip pat nesumažėjo. Tokiu būdu Kuršių mariose įvykdyta reforma buvo naudinga tik kaimyninės šalies žvejams“, – teigia Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigita Jakubauskienė.
Asociacijos vadovė sako, kad likusiuose laisvuose Drevernos ir Juodkrantės žvejybos plotuose žuvies beveik nėra, be to,žvejams ekonomiškai nenaudinga plaukti ten iš Rusnės. Tad visa žuvis netrukdoma pasitraukia į gėlesnius vandenis Kaliningrado srityje.
Kai kurie likę žvejai sako, kad taip pat norėtų persiorientuoti į kitą verslą, bet juos stabdo sumažėjęs kompensacijos dydis.
Rašyti komentarą