Į automobilių sporto saugumą investuojami milijardai, bet rizika išlieka visada. Tik tragiškos nelaimės aukščiausio lygio lenktynėse primena, kad saugumo užtikrinimas - procesas be pabaigos.
Daugelį metų aukščiausio lygio lenktynėse nebuvo tragiškų nelaimių. „Formulės-1“ lenktynėse net po kraupiai atrodančių avarijų sportininkai patys išlipa iš visiškai sumaitotų bolidų, iš trasos išslydę motociklininkai atsistoja ir nueina. Bet šis ruduo pakeitė idilišką paveikslą.
Saugumo iliuzija
Absoliutaus saugumo iliuzija užliūliavo žiūrovus bei čempionatų organizatorius, bet dvi per savaitę įvykusios nelaimės priminė, kad visiškai pašalinti pavojaus iš automobilių sporto neįmanoma.
JAV bolidų čempionato „IndyCar“ lenktynėse Las Vegase atsitrenkęs į trasos barjerus žuvo patyręs lenktynininkas Danas Wheldonas, o vos po savaitės „Moto GP“ varžybose užgeso jauno motociklininko Marco Simoncelli gyvybė, kai jis pakliuvo savo kolegoms po ratais ir nuo jo galvos nulėkė šalmas.
Buvęs Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) prezidentas Maxas Mosley patvirtino, jog dažnai prireikia nelaimės, kad vėl būtų prisimintas saugumas. Po šių dviejų tragedijų lenktynių organizatoriai bei jų dalyviai iškėlė įvairių minčių, ką dar būtų galima padaryti sportininkų saugumo labui.
Lenktynininkai mato daugiau
Sepango trasos, kurioje įvyko „Moto GP“ tragedija, vadovas Mokhazani Mahathiras buvo linkęs kaltinti aplinkybes ir netinkamai prisegtą šalmą. Bet paprasčiausiai tvirčiau prisegti motociklininko šalmą taip pat nėra išeitis - tam reikėtų atlikti nuodugnius tyrimus, kaip buvo pasielgta „Formulėje-1“ diegiant HANS sistemą kaklui apsaugoti.
Dar daugiau kalbų dėl lenktynininkų saugumo sukėlė masinė avarija Las Vegaso trasoje, nusinešusi D.Wheldono gyvybę. Nelaimės priežasčių ieškota ir pačioje trasoje, ir jos apsauginiuose barjeruose, ir itin gausioje rikiuotėje. Tą dieną varžybose startavo net 34 bolidai, o prieš 40 metų pastatyta ovalo formos trasa per siaura ir pernelyg išgaubta šiuolaikiniams automobiliams. Bet apie tai buvo susimąstyta tik po nelaimės.
Dėl masinės avarijos nutraukus lenktynes „IndyCar“ čempionu jau ketvirtą kartą tapo Dario Franchittis, bet dėl šios pergalės jis nesidžiaugė. „Po penkių ratų nuo starto žmonės pradėjo elgtis kaip bepročiai - pačioje lenktynių pradžioje. Aš to nenoriu, tikrai. Man patinka atkakliai varžytis, bet ne šitaip. Jau sakiau anksčiau, kai per bandymus vairavau paprastą automobilį - ši trasa lenktynėms netinkama. Negali atsitraukti, nėra vietos atsiplėšti nuo kitų, tiesiog įstringi. Žmonės įsikarščiuoja ir bando keturiese įvažiuoti į posūkį. Ir tada atsitinka tai, ką matėte. Užtenka vienos mažos klaidos ir kyla baisi avarija“, - iš karto po lemtingų lenktynių sakė D.Franchittis.
Pasirinkimo metas
Lenktynėse Las Vegase dalyvavęs veteranas Paulas Tracy pastebėjo dar daugiau problemų. Jo manymu, svarbiausia patobulinti apsaugines tvoreles, kad trasų nebejuostų betono luitai bei metalo tinklai. Jų kietumą anksčiau ne kartą yra išbandęs ir P.Tracy, po vienos avarijos jam buvo lūžusi koja. „Tiek daug padaryta, kad sienelės būtų saugesnės, efektyvesnė galvos ir kaklo apsauga, saugesnės sėdynės, bet smūgius sugeriantys barjerai liko tokie patys kaip prieš 100 metų“, - tvirtino jis.
Čempionatų organizatorių mintys siekia dar toliau - „Formulėje-1“ jau svarstoma galimybė naudoti uždaras pilotų kabinas, o „IndyCar“ bandomos technologijos, apsaugančios nuo bolidų pakilimo į orą. Bet tokių radikalių naujovių gerbėjai visai nepageidauja, nes tuomet bolidų čempionatai nebeteks savo savitumo. Todėl organizatoriams teks pasirinkti, kokiu keliu pasukti - populiarumo ar saugumo.
Pagal užsienio spaudą parengė ILONA STAŠKUTĖ
Rašyti komentarą