Panevėžio rajone Krekenavos regioniniame parke esantis Pašilių stumbrynas tampa vis patrauklesnis turistinis objektas. Tai vienintelė vieta Baltijos šalyse, kur iš arti galima stebėti didžiausius laukinius gyvūnus.
Stumbrai Lietuvos istorijos šaltiniuose minimi dar kunigaikščio Vytauto Didžiojo laikais. Pirmieji stumbrai į Krekenavos girininkijos miškus buvo atvežti 1969 metais iš Belovežo girios, po to atgabenti dar šeši. Taip po truputį daugėjo šių taurių galiūnų. 1969 metais buvo įkurtas Pašilių stumbrynas.
Vyriausiojo stumbrininko Ryto Papšio teigimu, čia gyvenanti banda ypatinga tuo, kad visi jos nariai yra įrašyti į tarptautinę kilmės knygą ir turi vardus, prasidedančius raidėmis GI. Šiuo metu stumbryne gyvena dvidešimt du gyvūnai, dar apie keturiasdešimt vaikšto laisvėje, maždaug 30 – 40 km nuo stumbryno. Laisvėje stumbrus sunku suskaičiuoti, nes jie nuklysta į nedidelius miškus, ūkininkų laukus, kur išmindžioja jų pasėlius. Yra pasitaikę, kad stumbras buvo nušautas brakonieriaus.
Rytas Papšys atpažįsta kiekvieną stumbrą ir gali nesuklydęs pašaukti vardu. Beje, gyvūnai yra taip pat labai prisirišę prie savo prižiūrėtojo. Vos jis išeina prie užtvarų ir juos pašaukia, pasigirsta šakų traškėjimas, ir pro medžius pasirodo tai vienas, tai kitas gyvūnas. Vis dažniau čia užsukantys turistai iš Lietuvos ir iš užsienio dabar gali gėrėtis (ypač vasarą) šiais gyvūnais iš specialiai tam įrengtos apžvalgos aikštelės. Stumbrai įpratę prie lankytojų, todėl jų žmonių pasirodymas netrikdo. R. Papšys pasakoja, kad labiausiai juos myli vaikai. „Beje, ir vardus tik ką gimusiems mažyliams taip pat renka vaikai. Tam net konkursas skelbiamas“, – pasakoja jis.
Stumbras yra stambiausias mūsų laikų Europos laukinis gyvūnas. Ypač masyvūs patinai. Iš tiesų šie gyvūnai yra ramūs, nes didelį aktyvumą ar judėjimą šiek tiek varžo didelis jų svoris. „Tačiau kartais jie visgi nustebina, ypač maži stumbriukai: jie labai mėgsta išdykauti“, – pasakoja stumbrininkas.
„Įerzinti ar pajutę pavojų jie gali pulti. Ne kartą lankytojai, ypač tie, kurie negerai elgiasi, tą yra matę“, – sako Rytas Papšys, Pašilių stumbryno prižiūrėtojas, čia dirbantis beveik dvidešimt metų.
Stumbrai minta žole, o žiemą šienu, medžių šakelėmis, ūgliais ir žieve. Gražu pažiūrėti, kai šie galiūnai susirenka prie didelių ėdžių. Stumbrų Lietuvoje labai nedaug. Pašilių stumbryno vadovas sako, kad juos reikia ypatingai saugoti, nes jie tarsi primena mūsų protėvių laikus.
Rašyti komentarą