Lietuvos moksleivių veikla internete: nuo pažinčių su nepažįstamaisiais iki patyčių uždarose grupėse

Facebook (© SCANPIX)

Įdomu tai, kad, kalbėdami apie patyčias, vaikinai labiau linkę kalbėti apie fizinį smurtą, merginos – apie psichologinį. Vaikinai ramiau reaguoja į tai, kad galima aiškintis santykius naudojant fizinį smurtą, merginos akcentuoja psichologinį smurtą, šantažą.

Bendraudamas su septintokais, devintokais Lietuvos mokyklose vaikų psichiatras L. Slušnys pastebėjo, kad jie ima nebebijoti apie tyčiojimąsi pranešti suaugusiems, suburti draugus ir mėginti jas numalšinti, bet tai jiems geriau sekasi daryti ne internete. „Socialiniuose tinkluose egzistuoja „apstūmimo“ sindromas“, – diagnozavo psichiatras.

Jis sutinka su tėvais ir specialistais, kurie mano, kad namuose internetas neturi virsti uždara erdve, kurioje vaikas paliekamas vienas – yra nemažai atvejų, kai patyčias tinkle pastebėję tėvai padėjo savo atžaloms išspręsti problemas. Juolab kad jis nagrinėjo ne vieną atvejį, kai moksleivis dėl patyčių elektroninėje erdvėje turėjo palikti mokyklą. Moksleiviams, iš kurių tyčiojasi, L. Slušnys patarė kuriam laikui „dingti“ iš interneto pašalinus savo anketą, pasikalbėti su skriaudėjais akis į akį dalyvaujant suaugusiems.

Patiri smurtą, patyčias santykiuose? Neturi su kuo pasikalbėti? Tu nesi vienas, kreipkis pagalbos:

„Vaikų linija“, pagalba vaikams iki 18 m. (skambučiai nemokami): 116 111.

„Jaunimo linija“ (skambučiai nemokami): 8 800 28888.

Nevyriausybinės organizacijos Moterų informacijos centras tinklalapyje www.lygus.lt taip pat rasite informacijos apie tai, kaip atpažinti ir numalšinti smurtą, kaip saugiai elgtis socialiniuose tinkluose.


Alfa.lt

Facebook
Linas Slušnys, Rugilė Butkevičiūtė ir Jūratė Šeduikienė
Jūratė Šeduikienė
+6

Taip pat skaitykite: