Paieška
Horoskopai
Astromanija

Vaistai nuo kosulio – pagalba ar saldus vanduo?

Vaistai (SCANPIX nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Lietuvoje siaučia peršalimo ligos, aplinkui girdėti šnarpštimas, čiaudulys ir kosulys. Nors gydytojai kala mums į galvas, kad reikia tartis su jais, mes, prisižiūrėję TV reklamos, pirmiausia tariamės su vaistininku. Ką apie vaistus nuo kosulio reikėtų žinoti iš anksto?

Visų pirma turėtume žinoti, kad tarp dešimties populiariausių radijuje, televizijoje, spaudoje, lauko stenduose reklamuojamų produktų šaltuoju metų laikotarpiu trečiojoje vietoje puikuojasi vaistai nuo kosulio ir peršalimo ligų, praleisdami į priekį tik prekybos tinklus ir mobiliojo telefono ryšio išankstinio mokėjimo korteles. Tai liudija kelis dalykus, tačiau svarbiausia, kad į šių vaistų kainą „įkalkuliuotas“ ne tik jų poveikis, bet ir reklamai išleisti pinigai. Tad turėkime tai omeny, pirkdami išreklamuotas ir brangias priemones.

Žinoma, visai nenorime pasakyti, kad jos nieko vertos, tiesiog patartume labiau pasidomėti vaistų nuo kosulio prigimtimi ir šia problema apskritai. Deja, čia svarbu pasitikėti gydytoju, nes ir jo „nuomonė“ gali būti paveikta vaistų platintojų. Ši problema yra gana opi, bet vienas dalykas yra vaistų nuo rimtų ligų skyrimas, o visai kas kita – „nekaltos“ mikstūros. Pirmuoju atveju tik labai jau nedoras gydytojas skirs ne tuos vaistus vien dėl to, kad jo „gražiai“ paprašė. O vaistai nuo kosulio – puiki dirva įbrukti reklamuojamas prekes.

„Sunkus“ pokalbis su gydytoju 

Tad vertėtų suklusti, jei, skirdamas vaistą nuo kosulio, gydytojas pakiša jums šio vaisto reklaminį lapelį – vadinasi, jo platintojų poliklinikoje jau būta. Žmonės kalba, kad įtarimą gali kelti ir nereceptiniam vaistui išrašytas receptas – esą gydytojui tai yra tai įrodymas, gaunant atlygį iš farmacijos firmos. Tačiau jei atmestume visus šiuos dalykus, kurių nors nereikėtų perdėti, bet vis dėlto turėti omeny, gydytojui pasiūlius vaistus, pirmiausia paklauskime apie šio vaisto kainą, pagrindinę veikliąją medžiagą ir pasidomėkime, ar yra pigesnių to paties vaisto analogų (dažniausiai būna).

Atrodytų paprasta kaip dukart du, tačiau daugelis žmonių, o ypač mažų vaikų turinčių mamų to padaryti nedrįsta. Tą patį klausimą apie pigesnį variantą galite užduoti ir vaistinėje – padorus vaistininkas jums tokį suras. Neretu atveju vaikui pakaktų kelių liaudies medicinos procedūrų ir becukrio čiulpinuko gerklei drėkinti, tačiau, matyt, naudojamasi psichologiškai pažeidžiama mamų padėtimi.

Pasak šeimos gydytojos Z. Andrijauskienės, dauguma virusinių infekcijų, laikantis režimo ir naudojant paprasčiausias priemones, praeina per kelias dienas. Amerikoje atlikti tyrimai parodė, kad „rimti“ nuo kosulio skiriami vaistai vaikams iki trejų metų pavojingesni nei pačios infekcijos, todėl gydyti vaikus patiems labai rizikinga. Tad dalis vaistų gamintojai eina kitu, labai saugiu keliu – daugelis vaistų nuo kosulio, kurie skiriami mažiems vaikams, yra absoliutus placedas – kitaip sakant, saldus vandenėlis sąžinei nuraminti. Žinoma, jei placebą geria suaugęs žmogus, jam padeda tikėjimas, kad vaistas padės – tai ir yra vadinamasis placebo efektas. Tačiau juk mažas vaikas to nežino...

Sarginio šuns lojimas 

Tačiau, pasak medikės, kosulio nereikėtų ir ignoruoti, nes jis gali turėti daugybę priežasčių, neretai rimtų. Neminint rimtų plaučių ligų, kurios mikstūromis tikrai negydomos, kosčioti galima net dėl rėmens – tokiu atveju mikstūra nuo kosulio taip pat nepadės. Apskritai medikai vaizdinga sako, kad kosulys – tai sarginis šuo, perspėjantis apie ligą.

Kosulys skirstomas į neproduktyvų sausą ir produktyvų drėgną kosulį.
Kai kosulys būna drėgnas, atkosėjamos gleivės. Lojantis kosulys – būdingas tracheito požymis. Periodinis kosulys, kai žmogų tarsi be priežasties ištinka kosulio priepuoliai, būdingas plaučių navikui. Sunerimti reikia ir tuomet, kai kosulį lydi dusulio priepuoliai, kosint skaudą krūtinę ar, kad ir nesmarkiai, kosima ilgą laiko tarpą. Tuomet taip pat būtina kreiptis į medikus, o ne traukti į vaistinę vaistų savo nuožiūra.

Ligos pradžioje sutrinka bronchų liaukučių veikla – sumažėja gleivių gamyba, todėl pirmiausia žmogų vargina sausas kosulys. Ketvirtą penktą ligos dieną sekreto pradedama gaminti daugiau, ir kosulys tampa drėgnas. Tad jei vaistai nuo kosulio „suveikė“ ketvirtą ar penktą dieną, kokia iš to peršasi išvada?

Kokie būna vaistai? 

Dažniausiai vartojami atsikosėjimą lengvinantys vaistai, tačiau kartais skiriami kosulį slopinantys. Populiariausi atsikosėjimą skatinantys vaistai – ambroksolis, N.acetilcisteinas, bromheksinas, bronteksas, karbocisteinas ir kt. Nesate susidūrę su tokiais vaistais? Vadinasi, iki šiol jums skyrė „nekaltą“ produkciją, daugiausiai žolinius preparatus (prospaną, hedeliksą, stodalį, galbūt – svilarožės sirupą).

Atsikosėjimą lengvinantys vaistai stimuliuoja bronchų liaukų sekreciją, aktyvina virpamojo epitelio judesius, keičia skreplių klampumą. Tik atrodo, kad skirti vaistus atsikosėjimui palengvinti labai paprasta, štai paskaitėte, ir žinote.

Iš tikrųjų sekretą suskystinus per smarkiai, atsikosėjimas, atvirkščiai, pablogėja, sumažėja bronchų laidumas, pasunkėja kvėpavimas. Tai gali atsitikti, kai atsikosėjimą lengvinančių vaistų skiriama per daug ar parenkami ne tie, kurių reikia konkretaus žmogaus konkretiems simptomams.

Nors patį kosulį galima pavadinti „gydymo priemone“, kartais skiriama ir kosulį slopinančių vaistų. Jų medikai rekomenduota sergantiems laringitu, tracheobronchitu, kokliušu. Tačiau tokius vaistus gerti patiems, be medikų rekomendacijos, itin pavojinga.

Kosulį slopinantys vaistai būna centrinio ir periferinio poveikio. Centrinio veikimo kosulį slopinantys vaistai mažina padidėjusio kosulio centro aktyvumą, periferinio – slopina periferinių kvėpavimo organų sričių kosulį provokuojančius dirginimo impulsus.

Dažniausiai vartojami centrinio poveikio kosulį slopinantys nenarkotiniai vaistai – glaucinas, libeksinas, oksaledinas; ir narkotiniai – kodeinas, lindilanas, kodiprontas ir kiti savo sudėtyje kodeino turintys vaistai.

 

„Savaitė“
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Kas žinotina apie kiaušinius?

Didžiausios pavasario šventės Šv. Velykų atributas –margutis. Tradiciškai Velykoms yra naudojami marginti vištų kiaušiniai. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė pastebi, kad kiaušiniai yra vienas iš geriausių maisto produktų, jame yra visų maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui.
Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų pilnaverčių, turinčių visas nepakeičiamąsias aminorūgštis, baltymų.

Naudingi patarimai, kad po Velykų nesušlubuotų sveikata

Per šventes daugelis lietuvių, susėdę prie gausiai įvairiais patiekalais nukrautų stalų, praranda saiko jausmą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad sveikos mitybos principų reikėtų laikytis ne tik kiekvieną dieną, bet ir švenčiant Velykas. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad šventiniai patiekalai greitai genda.
Neapkraukite skrandžio
Vienu metu suvalgyti skirtingi produktai skrandyje išbūna iki 8 valandų, o žarnyne – net iki 30 valandų.

Sėdimas darbas trumpina gyvenimą

Žmogaus, per dieną sėdinčio daugiau nei tris valandas, gyvenimas gali sutrumpėti dvejais metais – neseniai paskelbė Amerikos žurnalas „Time“. Tad sėdėjimas mūsų gyvenimą gali „apkarpyti“ ne menkiau už rūkymą. O ką daryti biurų darbuotojams, kurie nuo ryto iki vakaro priversti dirbti sėdimąjį darbą?
Asmeninis treneris, paskaitų apie sveiką gyvenseną lektorius Bronius Burneika sako, kad žmonės, judantys mažiau, ne tik rizikuoja gyventi trumpiau, bet ir ilgiau užtrunka atlikdami įvairias užduotis.

Sinestezija – keista gamtos dovana ar evoliucijos rezultatas?

Kokios spalvos vėjas? Kokio skonio lakštingalos giesmė? Kur yra skaičius 8 ir kaip nuspalvintas 40 laipsnių kampas? Jeigu jūs sugebate atsakyti bent į vieną tų klausimų, tai jūs – sinestetas. Ką sako ekspertai apie sinesteziją ir kaip su ja gyvenama?
Tarpjausminiai ryšiai
Neurologijos mokslas apibūdina sinesteziją kaip reiškinį, kai, dirginant vieno iš pojūčių jutimo centrą, atsiranda du ar daugiau pojūčių.

Onkologinių ligų diagnostikos palengvinimui – VGTU mokslininkų inovacija

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai sukūrė išmanųjį elektronikos lustą trimačiams vaizdams medicinoje gauti. Ši technologija palengvins onkologinių ligų diagnostiką ir prisidės prie naujos kartos kišeninių ultragarso aparatų gamybos. Mikro ir nanoelektronikos kūrėjus, tyrėjus ir gamintojus vienijanti tarptautinė asociacija „Europractice“ šį lietuvių kūrinį atrinko į geriausių 2013-ųjų gaminių dešimtuką. Konkursui buvo pasiūlyti 538 darbai iš 41 šalies.

Mažas cukraus kiekis kraujyje kenkia šeimos laimei?

Mažas cukraus kiekis kraujyje kenkia šeiminei laimei, nes dėl to sutuoktiniai būna labiau linkę į pyktį ir agresiją, rodo naujas tyrimas.
Tokios išvados yra grindžiamos eksperimentais su 107 sutuoktinių poromis, kurių buvo paprašyta stebėti gliukozės savo kraujyje koncentraciją prieš pusryčius ir miegą 21 dieną iš eilės.
Be to, tyrėjai dalyviams davė jų sutuoktinį vaizduojančias vudu lėles su 51 smeigtuku.