Pirmadienį „Nepatogaus Kino 2011“ edukacinių renginių ciklą „Skalvijos“ kino teatro salėje pratęsė filmo „Nuodėmė tylėti“ peržiūra ir iš karto po jos sekusi diskusija apie smurto šeimoje problemą Lietuvoje. „Mano kolegoms Seimo nariams labai reikėtų pasižiūrėti šį filmą“, – po filmo peržiūros teigė viena diskusijos dalyvių, Seimo narė Dalia Kuodytė.
Pašnekovai diskutavo, ką reikia daryti, kad š. m. gegužės 28 d. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris Lietuvoje įsigalios nuo gruodžio 15 d., būtų įgyvendinamas sklandžiai. Minėtasis įstatymas visų pirma smurtą šeimoje pripažįsta nebe privačiu reikalu, o visuomeniniu nusikaltimu, tad remiantis juo policijos pareigūnai galės patys pradėti tyrimą, neturėdami ir aukos skundo, remiantis juo taip pat policijos pareigūnai galės iškeldinti smurtautoją, įpareigoti nebendrauti su auka, nesiartinti ir panašiai.
Pasak Kauno moterų draugijos pirmininkės Daivos Baranauskienės, smurtavimas šeimoje gali atsirasti pamažu. „Pirmiausia siaurinamos asmeninės erdvės ribos. Tik pas mus sakoma, kad esi pati kalta dėl to, kas tau atsitiko. Ir jo [smurtautojo] mama, ir jo sesuo, ir jis vienu balsu aiškina: tu darei ne taip, dėl to tave ir baudė.“
Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė teigė, kad smurtas neretai tampa kasdienės rutinos dalimi. „Pagalvokit, kai atrandate savo žmogų, būnate. O staiga vieną dieną jūsų blynai pasidaro nebeskanūs, drabužiai negražūs, draugai nemieli. Kai prasideda buitis, sėdėti, kartu bendrauti, partneriškas bendravimas tampa prabanga, kažkas neįsiklauso, negirdi.“
„Ar tikrai mes nenusigręžiame nuo tikrosios problemos, sakydami, kad tai smurtas prieš moteris?“ – klausė pašnekovų diskusijos moderatorė Jolanta Bielskienė. Daiva Baranauskienė atkreipė dėmesį, kad būtent moterims nesaugiausia ne gatvėje, o šeimoje: „2010 m. namuose buvo nužudytos 26 moterys, daugybė patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, buvo prievartaujamos“.
Pasak Seimo narės D. Kuodytės, Lietuvoje per dvidešimt metų beveik nieko nepadaryta, kad būtų galima apginti smurto šeimoje aukas, o neigiama statistika ir toliau tik auga. „Dabar net policininkai sako: „Aš nelabai suprantu buitinio konflikto specifikos, nesuprantu, kam tam gaišti laiką.“ Per dvidešimt metų padaryta labai mažai.“
Pasak pašnekovės, atsainus pareigūnų požiūris yra rimta kliūtis tam, kad naujai priimtas įstatymas iš tiesų veiktų. „Būna, ateina pareigūnai ir sako: „Mes šito įstatymo nevykdysim.“ Bet juk kalbama apie žmonių gyvybes, o ne apie mokesčių nuslėpimą, kas tiriama kaip nusikaltimas“, – teigė D. Kuodytė.
Seimo narys A. Sysas teigė, kad sprendžiant iš to, kad, priimdami įstatymą netgi bijojome įvardinti, kad kalbama apie smurtą šeimoje, o ne „artimoje aplinkoje“, nes dabar neaišku, kur ta artima aplinka yra: kino teatre, gatvėje? Svarbu pripažinti, kad tai yra visuomeninis interesas ir kad smurtas vyksta būtent šeimoje, o gintis turi ne tik pati moteris.
Pašnekovai vieningai sutarė, kad, siekiant įveikti smurtą šeimoje, svarbiausia yra ieškoti pagalbos ir netylėti, o aplinkiniams taip pat nelikti abejingiems. Jei neatidūs policininkai, būtina kreiptis į socialinius darbuotojus, į krizių tarnybą ar skambinti telefonais, veikiančiais visą parą.
Kitas labai svarbus aspektas yra visuomenės netolerancija smurtui ir parama jo aukoms. Pasak Seimo nario A. Syso, naujasis įstatymas, draudžiantis smurtą artimoje aplinkoje, veiks tik tuomet, jei to aktyviai reikalaus ne tik moterų nevyriausybinės organizacijos, bet ir visa visuomenė. „Kad visuomenė pradėtų spausti, turi būti sulaužomi tie patriarchaliniai stereotipai: prisiekei bažnyčioje prieš altorių, tai ir nešk savo kryželį, arba „jei muša, vadinasi, myli“. Norėčiau pasidžiaugti, kad, svarstant šį įstatymą, buvo dingę partiniai interesai“, – bendro intereso svarbą pabrėžė D. Kuodytė.
Tačiau siekiant visuomenės paramos, pirmiausia reikia investuoti į socialines informacines kampanijas, visuomenės švietimą ir atskirų pareigūnų mokymus. „Reikia pradėti nuo lyčių lygybės ugdymo. Vadovėliai pilni stereotipų, vadovėliuose mamos tik kepa, o vyrai uždirba pinigus“, – teigė D. Baranauskienė. Pasak pašnekovės, čia didelis vaidmuo turėtų tekti ne tik moterų organizacijoms, bet ir vyrams: „Nekaltint aukų, neteisint smurtautojų. Lietuvai labai reikia vyrų judėjimo prieš smurtą. Ukrainoje broliai boksininkai įkūrė. Tai ir yra lyčių lygybė, kai veikiam kartu.“
Laima Vaigė atkreipė dėmesį, kad nuo gruodžio 15 d. įsigaliosiantis įstatymas apsaugo nuo smurto tos pačios lyties asmenų šeimas, norint jį įgyvendinti sklandžiai labai svarbus specializuotų pagalbos centrų kūrimas ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo. Ir svarbu, kad valstybė neatiminėtų iš jų tam tikro finansavimo, nors jis ir perkeliamas, atrodo, veiklai, susijusiai spręsti tai pačiai problemai valstybiniu mastu. „Tarkime, pastebime tendenciją. Vidaus reikalų ministerija įkuria tinklalapį www.bukstipri.lt, o Moterų informacijos centras nebegali teikti konsultacijų smurto aukoms telefonu, to neturėtų būti. Reikalingas tiek teisinis, tiek moralinis švietimas“, – teigė pašnekovė.
Žmogaus teisių kino festivalis Vilniuje tęsis iki spalio 30 d. Daugiau informacijos – svetainėje www.nepatoguskinas.lt
Rašyti komentarą