Skandalingai ir viešai pagarsėjus Sauliaus Stomos gyvenimo subtilybėms netyla apkalbos. Garsusis Seimo narys kaltinamas priekabiavimu, kuris iš tiesų tėra žurnalistų išprovokuota situacija. Be abejo, negalime neigti fakto, jog S. Stoma provokacijoms pasidavė, pamiršo moralines vertybes savo šeimos atžvilgiu ir visiškai naiviai dėstė ateities planus nepažįstamai merginai.
Tačiau pažvelkime į šią situaciją kitu kampu. Šis televizinis spektaklis buvo akivaizdžiai parengtas tam, kad apjuodintų Seimo narį. Pasirinktas būdas – slaptos kameros ir viešuma – žema ir negarbinga. Kiekvienas žmogus turi teisę į savo privatų, asmeninį gyvenimą, kurio niekam neskirta smerkti ar teisti. Juk nė vienas nenorėtų būti sekamas kameros, kuri fiksuotų visas nuodėmes, klaidas, nusižengimus prieš kitus ar patį save. Viešas žmogus visgi nėra atpirkimo ožys, kurį galima stumdyti, kaip nori.
O juk būtent tokį požiūrį dabartinė žiniasklaida formuoja visuomenei. Skatina imtis negarbingų priemonių norint sumenkinti nepatinkantį žmogų, tuo labiau mėgautis gautu rezultatu viešai. Atsiranda paradoksas: ar visuomenė turėtų atkreipti dėmesį į S. Stomos šeiminio gyvenimo situaciją, ar į šiuolaikinės žiniasklaidos ir televizijos požiūrį į Lietuvos piliečius? Jų akimis, mes esame alkana kvailių armija, kuriai rūpi tik kitų bėdos, tuščios reklamos ir nebent užustalės dalyvius linksminančios laidos.
„Reitingai!“ – šaukia Lietuvos prodiuseriai, paklausti, kodėl televizijoje tiek daug popso. Mielieji, ką rodome, kokias mintis peršame, tą žmonės ir priims, tą ir žiūrės. Nebūtinai dėl to, kad jiems patiks, tiesiog neturės kito pasirinkimo.
Norėdami turėti šviesesnę ir kultūringesnę visuomenę, visų pirma turime kurti tokią pačią aplinką, kurioje ji ir užaugtų. Pirmoje vietoje yra spauda, žinios, tv ekranai, internetas – kasdieninė rutina, kuri lydi kiekvieną žmogų ir kaskart daro įtaką jam. Mes net nejaučiame, kaip pamažu susiformuoja mūsų požiūris, kaip atsirenkame mėgstamus ir nemėgstamus dalykus, suvokiame atitinkamas vertybes.
Informacija, sklindanti aplink mus, lieka atmintyje ir nejučia „įsivertina“ – tada turime teigiamą arba neigiamą nuomonę. Nenuostabu, jog apskritai viso šiuolaikinio pasaulio moralė yra žemai smukusi. Daugelis įgavo arba mano, kad įgavo teisių, kuriomis naudojasi teismuose, kasdieniame gyvenime, darbe, bendraudami su kolegomis, spręsdami problemas.
Svarbu, kad visuomenė suprastų, jog kito žmogaus asmeninio gyvenimo viešinimas prilygsta paslapties išdavystei. Nesvarbu, ar tu žurnalistas, manantis, jog turi didesnes teises vien dėl savo specialybės, ar paprastas pilietis, norintis įrodyti savo tiesas. Žmogiškumas turi būti pirmoje vietoje.
Seimo nario Sauliaus Stomos istorija verčia susimąstyti, ar iš tiesų esame verti spręsti, jis pasielgė blogai ar gerai. Pradėkime atsižvelgti į problemas, kurios tiesiogiai liečia visuomenę: kelkime viešumon ekonominius klausimus, kalbėkime apie prarastas valstybės lėšas, aptarkime ūkinės veiklos perspektyvas šalyje.
Reikia sutvarkyti valstybę iš esmės, iš pagrindų tiek politine, tiek kultūrine bei moraline prasmėmis. Tada galbūt ir galėsime skirti laiko diskusijoms, kieno automobilis daugiau kainuoja, o kas pasielgė netinkamai.
Rašyti komentarą